garbingas apdovanojimas.
Birželio pabaigoje Rygoje, Estijos ambasadoje, įvykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos tremtinių organizacijų susitikime dalyvavo ir mažeikiškių delegacija.
Susitikime Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos būsimajai vienuoliktokei, jaunajai šaulei Kotrynai Drabavičiūtei įteiktas medalis už bendradarbiavimą, Baltijos šalių bendrystę ir istorijos išsaugojimą.
Mintimis apie pelnytą apdovanojimą bei gausybę savo užsiėmimų ir pasiekimų: narystę jaunųjų šaulių būryje, svarsčių kilnojimą, pelnytą Marijos Pečkauskaitės idealų siekiančios mergaitės vardą – papasakojusi gimnazistė neabejoja: jei žmogus turi noro, suras ir laiko bei galimybių užsiimti tuo, kas jam miela, įdomu.
Domisi istorija ir tremtimi
Latvijos sostinėje vykusiame Baltijos šalių tremtinių organizacijų susitikime visų trijų šalių atstovai pasirašė kreipimąsi į Baltijos Asamblėją. Jame išdėstė nuomonę dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, Krymo aneksijos 2014 m., agresijos prieš Gruziją 2008 m., Sovietų Sąjungos įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, masinių trėmimų ir ragino Baltijos Asamblėją ir Estijos, Latvijos, Lietuvos narius Europos Parlamente pasisakyti už kovo 25-osios pripažinimą Tarptautine diena prieš tautų deportaciją.
Be to, susitikime K. Drabavičiūtei buvo įteiktas medalis ir diplomas.
Gimnazistė pasakojo, kad penkerius metus yra Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos būrio šaulė. Praėjusiais metais Kotryna ir jos klasės draugė konferencijoje Estijoje skaitė pranešimą apie šaulišką veiklą. Be to, mergina domisi istorija, ypač Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, tremties tema, dalyvauja pilietinėse iniciatyvose ir įvairiuose renginiuose.
Sulaukusi kvietimo birželio pabaigoje vykti į Rygą, Kotryna nedvejojo. O kai nuvyko į Latviją ir gavo įvertinimą – medalį ir diplomą už dalyvavimą įvairiose veiklose – apsidžiaugė.
„Kaip matau per savo veiklas, pritraukti jaunimą domėtis istorija, dalyvauti pilietinėse iniciatyvose nėra paprasta“, – kalbėjo gimnazistė.
Norėjo vykti į ekspediciją
Kotryna turi 92 metų močiutę, kuri pasižymi puikia atmintimi ir mielai pasidalija prisiminimais. Dalis tų prisiminimų – apie į tolimąjį, šaltąjį Sibirą ištremtus gimines ir jų patirtas kančias.
„Močiutė pasakoja man labai daug istorijų, o aš klausausi ir dedu visa tai į savo širdį ir į atmintį.
Iš tų pasakojimų labiausiai įsiminė tai, kad į svetimą kraštą ištremti žmonės labai norėjo grįžti, rašydavo laiškus į Lietuvą, bandė visais būdais išsaugoti lietuvybę, tikėjimą. Kad ir, pavyzdžiui, iš duonos gamindami kryželius… Ir net ta dalis lietuvių, kurie liko gyventi Sibire, nepamiršo savo tėvynės, išsaugojo lietuviškumą. O tie, kurie sugrįžo, net ir persekiojami, sunkiai versdamiesi vis tiek įsikibo į gyvenimą ir Lietuvos nekeikė“, – kalbėjo K. Drabavičiūtė.
Gimnazijoje, kurioje mokosi Kotryna, daug dirbama pilietiškumo tema, skiriamas dėmesys istorinės atminties puoselėjimui, organizuojami renginiai šia tematika. Gimnazijos bendruomenės nariai drauge su „Lemties“ bendrijos atstovais yra dalyvavę ne vienoje lietuvių tremtinių kapų tvarkymo ekspedicijoje Kazachstane, Sibire.
Kotryna irgi norėjo dalyvauti tokioje ekspedicijoje, bet atsitiko taip, kad nebuvo gautos vizos, o paskui Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Situacija prasta, todėl visiems turbūt aišku: į Rusijos gilumą, į Sibirą, nenuvyksi. Nebent kada nors į Kazachstaną.
Šauliškoje veikloje – penkerius metus
Gimnazistės paprašėme prisiminti ir papasakoti, kas ją patraukė tapti jaunąja šaule.
„Šauliška veikla man buvo arčiausiai to, ką, būdama dar labai jauna, galėjau patirti pilietiško. Į Jaunųjų šaulių sąjungą galima įstoti, kai sulauki vienuolikos metų. O man, kai pajutau norą prisijungti, buvo tik dešimt. Tai tie vieni metai – toks laukimas…“ – šyptelėjo pašnekovė.
Jau daug metų Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos jaunųjų šaulių būrys kiekvieną rudenį rengia paramos seneliams akciją. Dažniausiai spalio mėnesį aplinkiniuose kaimeliuose ir miesteliuose šauliai iškabina skalbimus, kad bus renkamos sodo ir daržo gėrybės, o paskui vežamos Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos ir Mažeikių rajono Plinkšių globos namuose gyvenantiems seneliams.
Pasak Kotrynos, ši akcija – įvairialypė. Jaunieji šauliai įgyja organizacinių gebėjimų, tobulina bendravimo įgūdžius, pamato globos namuose gyvenančių žmonių kasdienybę.
„Su seneliais bendrauti įdomu – daugelis jų prisimena karą. Bendraujame, išgirstame jų pasakojimų. Beje, į globos namus važiuojame ne tik su šauliais, bet ir su ansambliu. Paruošiame pasirodymus. Man tai, ką darome, patinka“, – pasakojo Kotryna.
Laimėjo garbingą vardą
Židikų gimnazijoje gyvuoja tradicija: kasmet išrenkama rašytojos, pedagogės, labdarės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos idealo siekianti mergaitė. Kas iš moksleivių nusipelnė šio vardo, paskelbiama kovo 8-ąją – rašytojos gimimo dieną.
Šiemet Šatrijos Raganos idealo siekiančia mergaite tapo K. Drabavičiūtė.
„Man labai imponuoja, kad Marija Pečkauskaitė buvo labai atsidavusi kitiems žmonėms. Ji šiaip jau galėjo labai gerai gyventi, jei būtų galvojusi tik apie save. Bet beveik viską, ką turėjo ir kuo galėjo pasidalyti, ji atiduodavo tiems žmonėms, kuriems vienokios ar kitokios pagalbos labiausiai reikėjo“, – kalbėjo gimnazistė.
Kantrybė, mokėjimas dalytis, gebėjimas skirti dėmesio ir laiko kitam žmogui, pilietiškumas, kūrybiškumas, tvirtybė – šias ir dar daug kitų vertybių stengiasi puoselėti ir Kotryna.
„Manau, kad ir šiandien, kai žmonės skundžiasi nuolatiniu laiko trūkumu, kai nuolat visi kur nors skuba, geriems darbams galima atrasti laiko. Svarbiausia – turėti noro. Šatrijos Ragana yra puikus pavyzdys. Ji mokytojavo, rašė, bet ir rasdavo noro bei laiko altruistinei veiklai“, – apibendrino K. Drabavičiūtė.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
