Židikų bažnyčia žengia į trečiąjį šimtmetį

Židikų bažnyčią kadaise pašventino pats vyskupas Motiejus Valančius.

Skaičiuojama, kad šiemet sukanka 200 metų, kai Židikuose buvo pastatyta mūrinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Nuo 2003 metų bažnyčios statinių kompleksas turi valstybės saugomo objekto statusą.

Mūrinės bažnyčios priešistorė

Didikas, garsus Lietuvos–Lenkijos karo vadas Jonas Karolis Chodkevičius, 1614 metais steigdamas Kražių kolegiją, Židikų dvarą su aplinkiniais kaimais padovanojo vienuoliams jėzuitams. Netrukus vienuoliai Židikuose įkūrė misiją, o 1636 metais Kražių kolegijos rektorius Kristupas Timinskis pastatė medinę koplyčią. Manoma, kad ji galėjo stovėti senojo kaimo vietoje – Senmiestėje.
Bėgant laikui, koplyčiai buvo padovanoti 4 valakai, arba, šių dienų matavimais, daugiau nei 85 hektarai žemės. 1680 metais Židikuose apsigyveno 2 jėzuitų misionieriai. Po aštuonerių metų pastatyta nauja Šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčia, manoma, jau dabartinėje vietoje.
1773 metais panaikinus jėzuitų ordiną, o vienuoliams iš Židikų išsikėlus, valda perėjo Edukacinės komisijos žinion, o bažnyčia tapo Pikelių parapijos filija. 1785 metais Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Židikus dovanojo iki tol miestelį valdžiusiam Žemaitijos kaštelionui Antanui Gelgaudui. Jau po A. Gelgaudo mirties jo sūnaus dvarininko Mykolo Gelgaudo lėšomis 1819 metais senosios medinės bažnyčios vietoje pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia.

Buvo nukentėjusi nuo gaisro

Bažnyčios stogas su šiaurinėje pusėje buvusiu mediniu bokštu 1821 metais buvo uždengtas šiaudais. Tai ir laikoma mūrinės Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatymo data.
Iš 1827 metų vizitacijos dokumentų žinoma, kad 1824 metais miestelyje siautėjusio gaisro liepsnos pražudė kunigo altaristos sodybą, špitolę, varpinę. Gaisro metu susilydė varpai, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiais metais bažnyčios stogas buvo pradėtas dengti čerpėmis, pradėti jos vidaus remonto darbai: šiauriniame fasade vietoje vieno įrengti du dideli mediniai bokštai, apkalti lentomis ir baltai nudažyti, virš jų buvo raudonai dažyti stogeliai iš gontų su mažais kupolais ir geležiniais kryžiais.

Židikų bažnyčios pastatų kompleksas yra valstybės saugoma kultūros vertybė.

Bažnyčios viduje perdengimas apkaltas lentomis, grindys klebono Pranciškaus Butkevičiaus ir parapijiečių lėšomis išklotos plytomis. Minimi bažnyčioje buvę 7 staliaus darbo suolai, 2 klausyklos su grotelėmis ir durelėmis, šešiabriaunė sakykla ant ąžuolinio stulpo, dažyta tamsiai žalia spalva, didelis krucifiksas, užkabintas ant perdengimo, didysis altorius, įrengtas laikinai mišioms atlikti, medinės kolonos, remiančios sijas, įtvirtintos ant mūrinių pamatų.

Išliko senieji vargonai

Bažnyčia šiandien garsi savo vargonais, kuriuos apie 1830 metus padovanojo Kuršo žemvaldys baronas Sakenas. Šie 12 registrų vargonai laikomi vienais paskutiniųjų klasicistinio prospekto pavyzdžių. Bažnyčios vargonuose yra išlikęs vienintelis Lietuvoje žinomas mechaninio būgno pavyzdys: grojant būgnijimo efektas išgaunamas spaudžiant griežykloje įmontuotą pedalą, sujungtą su velenu, turinčiu alkūnę su būgno lazda. Lazdai beldžiant į grindis, po jomis esantis oro tarpas rezonuoja ir atstoja būgną.
1836 metais žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio įsakymu iš Telšių parapinės į Židikų bažnyčią buvo perduoti du seni raižytinio darbo altoriai.

Pašventino vyskupas Valančius

Apie 1841–1842 metus buvo nugriauti du mediniai bažnyčios bokštai, pastatyta varpinė.
Klebono Jono Vaškevičiaus pastangomis 1858 metais bažnyčioje įrengtas Kryžiaus kelias, 1860–1862 metais klebono Pranciškaus Opulskio ir parapijiečių pastangomis suremontuotas, nutinkuotas sienų mūras, perdengtas stogas, paauksuoti visi altoriai.
Suremontuotą ir išpuoštą bažnyčią 1862 metų gegužės 21 dieną pašventino vyskupas Motiejus Valančius.

Bažnyčia garsi savo unikaliais vargonais.

Bažnyčios šventoriaus tvora iš akmenų sumūryta 1879 metais.
Nuo 2003 metų Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių kompleksas turi valstybės saugomo objekto statusą.
Joje 2009 ir 2010 metais vyko sakralinės muzikos festivalis „Musica Divina“.
Nida PUKELIENĖ
Publikacija parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją
Nuotr iš KPD ir Vargonų restauravimo centro archyvų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*