ŽIV ir hepatitų tyrimo savaitę – galimybė išsitirti pigiau

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Visoje Lietuvoje, o ir Mažeikiuose, visą šią savaitę vyksta žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) bei virusinių hepatitų B ir C tyrimų savaitė. Laboratorijoje, esančioje Naftininkų g. 9 , Mažeikiuose, gyventojų veninis kraujas dėl šių virusų tiriamas už pusę įprastos kainos.

Tyrimai su nuolaidomis

Tokia testavimo savaitė Europoje, likus savaitei iki AIDS dienos, vyksta trečius metus iš eilės. Šiemet, įtraukus hepatitus, startuojama nauju pavadinimu – Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/AIDS lytiškai plintančių infekcijų ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos, gydytojos Irmos Čiplinskienės, testavimo savaitės vienas tikslų yra didinti visuomenės informuotumą apie tyrimų dėl minėtų virusų svarbą. Siekiant šio tikslo, bendradarbiauti pakviestos ir valstybinio, ir privataus sektoriaus įstaigos. Privačios įstaigos tyrimams taikys nuolaidas, o kai kurios valstybinės įstaigos juos atliks nemokamai.

Išankstinio pasiruošimo nereikia

Gydytojos teigimu, susidomėjimas ŽIV ir hepatitų tyrimais kasmet auga, nes gyventojai turi vis daugiau informacijos apie šias užkrečiamąsias ligas.
„Specialiai ruoštis nereikia. Atliekant ŽIV tyrimą greituoju testu (naudojant kapiliarinį kraują iš piršto), atsakymai gaunami maždaug per 60 sekundžių. Jei naudojamas ne greitas ŽIV testas, tuomet kraujas gali būti imamas iš venos ir atsakymą galima gauti tą pačia dieną“, – apie didelio išankstinio pasiruošimo nereikalaujančius tyrimus pasakojo I. Čiplinskienė ir pridūrė, kad išsamesnės informacijos suteiks įstaigos, kurioje tyrimams bus paimti kraujo mėginiai, darbuotojai.

Lietuvos ir Mažeikių tendencijos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Mažeikių rajone pernai buvo išaiškinti trys nauji ŽIV infekcijos atvejai.
Iki 2015 metų sausio 1 d. iš viso Mažeikių rajone ŽIV infekcija diagnozuota 71 asmeniui. Ja užsikrėtė 54 vyrai ir 17 moterų. Pagal užsikrėtimo būdą dauguma iš jų – 71,8 procento arba 51 asmuo – ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Dar 17 asmenų, arba 23,9 procento – lytinių santykių metu, iš kurių 14 asmenų – heteroseksualių ir 3 homoseksualių santykių metu. Dviejų asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas. Mažeikiuose užregistruotas vienas atvejis, kai ŽIV buvo perduotas iš motinos vaikui.
Nors, oficialiais duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje mažėjo, manoma, kad faktinis užsikrėtusiųjų skaičius gali būti kelis kartus didesnis, mat 60-70 proc. užsikrėtusiųjų niekuo nesiskundžia, gerai jaučiasi, tačiau gali užkrėsti kitus. Praėjusiais, 2014 metais, susirgusiųjų virusiniais hepatitais B ir C Mažeikių rajone neužregistruota.

Klaidingų įsitikinimų neturi

Pasak I. Čiplinskienės, visuomenės apklausų duomenys rodo, kad lietuviai pakankamai gerai informuoti apie ŽIV plitimo būdus.
Per 96 procentus dalyvavusiųjų apklausoje žino, kad užsikrėsti galima per nesterilius švirkštus ir adatas, 99 procentai žino, kad virusas plinta per lytinius santykius, 79 procentai apklausos dalyvių supranta, kad virusu užsikrėtusi nėščioji gali jį perduoti kūdikiui gimdymo metu. Ir tik šiek tiek mažiau – 76 procentai apklaustųjų – yra informuoti, kad užsikrėsti galima per kraujo perpylimus.
Tyrimo duomenimis, dauguma gyventojų neturi klaidingų įsitikinimų ir teisingai mano, kad iš pažiūros sveikai atrodantis žmogus gali būti užsikrėtęs ŽIV, kad virusas neplinta sergančiajam  kosint ar čiaudint. Apklaustieji žino, jog valgydami maistą kartu su užsikrėtusiu asmeniu, virusu  neužsikrėsi. Žmonės žino ir tai, kad ŽIV neplinta per vabzdžių įsisiurbimus ar įgėlimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto