Žydų istorijos dalelė – iš Viekšnių vaistinės muziejaus archyvo

Didžiąją gaisrininkų komandos dalį sudarė žydų tautybės gelbėtojai. D. Končienės archyvo nuotr.

Rugsėjį minima Lietuvos žydų genocido diena skatina susimąstyti apie greta mūsų tėvų ir senelių gyvenusią žydų bendruomenę, kurios likimas tragiškas. Antrasis pasaulinis karas, holokaustas sunaikino gausias žydų bendruomenes Žemaitijoje, taip pat ir Mažeikių rajone.
Nedaug liko gyvų tų laikų istorijos liudytojų. Tačiau mažeikiškiai stengiasi, kad žydų bendruomenių istorija, savita kultūra išliktų ir pasiektų šiandien gyvenančius žmones.

Sinagoga – anksčiau nei bažnyčia

Mažeikių rajone gyvenusių žydų istoriją tyrinėjo muziejininkas Algimantas Muturas. Jo straipsnyje „Žydai Vinkšnos prieglobstyje“ rašoma, kad pirmosios žydų šeimos Mažeikių rajone įsikūrė dar XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje.
Į Mažeikių rajoną, kaip ir apskritai į visą šalį jas atvykti skatino karas su švedais, po kurio žydai į kraštą buvo pakviesti padėti atkurti pašlijusią ekonomiką. Kiek vėliau, XIX a., prielaidų jiems atvykti suteikė rajone tiesiamas geležinkelis, atvėręs rinką žydų prekeiviams.
Šalia geležinkelio ruožo pradėjo kurtis ir viena jauniausių Lietuvoje – Mažeikių žydų bendruomenė, apie kurią A. Muturas plačiau pasakoja knygoje „Žydų pėdsakai Mažeikių žemėje“.
Pasak muziejininko, tai, kad Mažeikiuose gyveno itin daug žydų tautybės gyventojų, liudija ir toks faktas –  šiame mieste žydų sinagoga pastatyta keleriais metais anksčiau nei katalikų bažnyčia.
Mažeikių krašte atvykėliai vertėsi įvairiais amatais: batų siuvimu ir taisymu, kalvyste. O Viekšnių miestelio S. Dariaus ir S. Girėno, Tilto bei Mažeikių gatvėse prieš aštuoniasdešimt metų buvo nusidriekusi žydams priklausiusių parduotuvėlių eilė.

Intelektualai ir prekybininkai

Gana daug informacijos apie Viekšniuose gyvenusius žydus saugoma Viekšnių pirmosios vaistinės muziejuje. Jame esančiuose archyvuose rašoma ne tik apie senuosius miestelio gyventojus, bet ir apie veiklą, kuria jie užsiėmė.
Archyvo duomenimis, Viekšniuose gyvenęs Leras Tirkšlių gatvėje pardavinėjo galanterijos gaminius, Naftalinui priklausiusi vaisių (apelsinų, citrinų) bei saldumynų krautuvėlė.
Nemažai buvę ir pirklių. Abe Potes (žmonių vadintas Apkiu) po 1914 m. prekiavo arkliais. Viekšniškių pasakota, jog šis pirklys pirkęs vogtus arklius ir juos vežęs į Latviją.
Skudurus miestelyje supirkinėjęs Skaris – senas žydas, vaikščiojęs po kaimus ir pirkęs drabužius bei arklių uodegas, šerius.
Įdomu tai, jog daugelis to meto gaisrininkų buvę taip pat žydų tautybės. Mat tokiu būdu užsidirbant, reikėję mokėti mažesnius mokesčius. Viekšnių bažnyčioje vykdavusios iškilmingos pamaldos, kuriose dalyvaudavę ir žydų tautybės gaisrininkai, tačiau nenusiimdavę šalmų.
Dažniausiai žydai užsiiminėjo prekyba, tačiau nemažai jų dirbo gydytojais, mokytojais.
Pailsėti žydai vykdavo į Židikų, Tirkšlių miestelius. Pastarasis vasaromis žydams tapdavo savotišku kurortu. Dėl miestelyje esančio pušyno žydų šeimų atvykdavo ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir visos Lietuvos.
Anot ilgus metus Tirkšliuose mokytoja dirbančios Stanislavos Gintvainytės, prieš II pasaulinį karą Tirkšliai netgi vadinti žydų Palanga.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.

Agnė MAČIULYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto