Jaunieji šauliai – nuolatiniai įvairių renginių dalyviai ir organizatoriai. Nuotr. iš Gabijos gimnazijos
jaunųjų šaulių archyvo
Lietuvos šaulių sąjungos rinktinėse svarbią vietą užima jaunųjų šaulių būriai.
Juose per įvairias įgyvendinamas veiklas ugdomas jaunimo pilietiškumas, patriotiškumas, pagarba savo šaliai ir jos įstatymams.
Karinės disciplinos, drausmė, aktyvus gyvenimo būdas, mokymasis – visa tai susipinantys dalykai, kurių išmoksta ir kuriuos patiria šios organizacijos nariai.
Savo patirtimi ir mintimis, ką joms reiškia narystė Šaulių sąjungoje, papasakojo dvi Gabijos gimnazijos abiturientės – Martyna Griciūtė ir Karolina Juodeikytė.
Ugdomi pagal keturias pakopas
Oficialiai jaunaisiais šauliais vaikai gali tapti sulaukę 11 metų ir jau tokio amžiaus vaikams organizacijoje yra ką veikti.
Jaunieji šauliai yra ugdomi pagal pakopinę programą. Iš viso yra 4 pakopos. Norint siekti šių pakopų, tenka dalyvauti mokymuose, stovyklose, drauge su bendraminčiais pasisemti teorinių bei praktinių žinių apie Lietuvos istoriją, karybą, lyderystę, išgyvenimą gamtoje, pirmąją pagalbą ir panašiai.
Išlaikę egzaminus, jaunuoliai įgyja sertifikatus ir ženklus, patvirtinančius, kad turi vieną ar kitą pakopą.
Sudomino disciplina
Abiturientė M. Griciūtė jaunąja šaule tapo prieš trejus metus. Ją nuo mažens domino disciplina, tvarka. Gavusi pasiūlymą tapti būrio nare, ilgai nedvejojusi ji sutiko, užsiregistravo ir, pradėjusi dalyvauti organizacijos veikloje, tarp mokyklos jaunųjų šaulių yra iki šiol.
Pagal pakopinę programą mergina yra įgijusi trečiąją pakopą. Pernai ji tapo ir savo mokyklos – Gabijos gimnazijos jaunųjų šaulių būrininke.
Būrininkas yra būrio vado pavaduotojas. Jam tenka iššūkis sudominti savo būrio narius vienu ar kitu dalyku, tema. O norint žmones sudominti, reikia ir pačiam tuo domėtis.
„Galima labai greitai pajausti, kad vieną ar kitą reikalą paleidus tekėt sava vaga, mažiau būrio narių ateina į užsiėmimus. Reikia temas parinkti tokias, kad šauliukai jas žinotų, kartu tenka pasistengti ir jas praplėsti, kad tos žinios duotų naudos“, – kalbėjo M. Griciūtė.
Atsakomybė baimės nekelia
Merginai netrūksta įvairių užsiėmimų, tačiau šaulių veiklai ji visada randa laiko. Juolab kad motyvuoja sutikti nauji žmonės, kurie yra bendraminčiai. Taip pat įgyjama naujos, vertingos patirties.
Jaunųjų šaulių ugdymo programa priskiriama neformaliajam vaikų švietimui. Todėl ne vienam gali kilti klausimas: o kam jaunam žmogui reikalinga disciplina, atsakomybė už kitus, už savo būrį, dar ir popamokinėje veikloje?
„Man patinka vadovauti būriui. Pamačiau, kad sugebu vadovauti ir įvairias situacijas išspręsti taip, kad būtų gerai visiems. Kaip būrininkė supratau: jeigu kas nors būriui ne taip, tai yra mano kaltė. Suaugus juk reikės prisiimti atsakomybę už įvairius savuosius sprendimus. Šiuo atveju man, moksleivei, nesunku tą atsakomybę už būrį prisiimti jau dabar“, – įsitikinusi M. Griciūtė.
Aktyvumą lemia ir įdirbis
Pašnekovė pastebi dėsningumą: kuo būriai dažniau, plačiau išeina į viešąją erdvę – dalyvauja renginiuose ir juos organizuoja, savanoriauja, tuo paskui pajaučiamas didesnis mokinių suaktyvėjimas, noras jungtis į jaunųjų šaulių veiklą.
Lietuvos šaulių sąjunga buvo įkurta Kaune 1919 metų birželio 27 dieną, siekiant įtvirtinti šalies nepriklausomybę. Ateinantys metai yra paskelbti 100-metį minėsiančios Lietuvos šaulių sąjungos metais.
Abiturientės M. Griciūtės nuomone, jubiliejiniais metais turėtų padaugėti moksleivių, norinčių tapti jaunaisiais šauliais.
Ateina tie, kam įdomu
Ir vis dėlto pašnekovė įsitikinusi: nėra universalių žodžių, frazių, kuriomis reikia kviesti jaunus žmones dalyvauti šaulių veikloje.
„Pagrindinė informacija apie tai, kas yra ta Lietuvos šaulių sąjunga, ką mes čia veikiame, reikalinga. Bet šiaip manau, kad moksleivių, kuriems Lietuvos šaulių sąjungos ir Jaunųjų šaulių veikla nėra įdomi, ir nesudominsi. O be to, ar reikia kažkaip specialiai įtikinėti, kalbinti, kviesti? Manau, kad ne. Kiekvienas nusprendžia pats“, – mintimis dalijosi M. Griciūtė.
Žygiuose jaunieji Lietuvos šaulių sąjungos nariai mokosi išgyvenimo gamtoje, bendradarbiavimo ir kitų dalykų. Nuotr. iš Gabijos gimnazijos
jaunųjų šaulių archyvo
Kasdienėje jaunųjų šaulių veikloje nėra nuolatinio ir tikslingo kalbėjimo apie meilę tėvynei. Tačiau vienybę, bendrumą, meilę gimtajai šaliai, pasididžiavimą jaunuoliai sako patiriantys dažnai. Pavyzdžiui, kad ir dalyvaudami įvairiuose renginiuose, valstybinių švenčių minėjimuose.
Kas patirta ir išmokta, išliks
Kaip vieną didžiausių drauge su Gabijos gimnazijos jaunųjų šaulių būriu nuveiktų darbų, M. Griciūtė įvardija lapkritį gimnazijoje vykusią naktinę stovyklą. Joje dalyvavo per 200 žmonių. Tokio renginio organizavimas iš moksleivių pareikalavo ne tik laiko, bet ir didžiulio susitelkimo, organizuotumo. Tačiau pastangos nenuėjo veltui, stovykla puikiai pavyko.
Kalbėdama apie asmeninius iššūkius dalyvaujant jaunųjų šaulių veikloje M. Griciūtė pasakojo apie pirmąjį savo šuolį parašiutu. Ji prisiminė ir dalyvavimą sunkioje sukarintoje vaikų ir jaunimo vasaros stovykloje „Žvalgas“. Joje dalyvavusiai mažeikiškei gimnazistei teko pasitelkti ištvermę ir nepasiduoti.
Abiturientė sako, kad ir ateityje, baigusi gimnaziją, iš Lietuvos šaulių sąjungos ji nepasitrauks. M. Griciūtė turi minčių ir apie savanorišką tarnybą Lietuvos kariuomenėje, tačiau kaip ir kas bus, parodys ateitis.
„Disciplina ir tie dalykai, kurių išmokau būdama jaunąja šaule, man yra artimi ir nemanau, kad kada nors jie man taptų svetimi“, – apibendrino mažeikiškė.
Išbando ir išmoksta daug dalykų
Kita „Santarvės“ pašnekovė – Karolina Juodeikytė taip pat yra abiturientė. Jos patirtis Gabijos gimnazijos jaunųjų šaulių būryje – irgi treji metai.
Mergina sako, kad yra išsilaikiusi trečiosios įvadinės pakopos egzaminą. Jaunieji šauliai, norintys laikyti tokius egzaminus, per atostogas dalyvauja pakopinėse stovyklose.
„Šiose stovyklose susirandame daug draugų iš visos Lietuvos. Išmokome topografijos – žemėlapių skaitymo, pirmosios pagalbos, rikiuotės ir panašių disciplinų. Taip pat – ir punktualumo. Tenka eiti į įvairius karinius žygius. Žodžiu, daug išmokstame, daug patiriame. Ir manau, kad visi šie įgūdžiai tikrai pravers gyvenime“, – sako jaunoji šaulė.
Veikla brandina asmenybes
Lietuvos šaulių sąjungos jaunieji šauliai turi galimybių pasireikšti įvairiose srityse. Dalyvaujant organizacijos veikloje, nesvarbu, kuriam būriui jaunas žmogus priklauso, prisireikia bendradarbiauti su kitais žmonėmis, komunikuoti, organizuoti, sutelkti, vadovauti ir pan.
„Vienas labiausiai man patinkančių užsiėmimų jaunųjų šaulių veikloje – savanoriavimas ir bendravimas su vaikais, kurie dar yra tokio amžiaus, kai patys negali ko nors daryti, ir su turinčiais įvairių negalių“, – kalbėjo K. Juodeikytė.
Mergina prisiminė, kad prieš kurį laiką teko su savo būriu lankytis „Jievaro“ pagrindinėje mokykloje, bendrauti su ten besimokančiais moksleiviais. K. Juodeikytė įsitikinusi, kad ji ir kiti būrio nariai iš šios išvykos grįžo gerokai ūgtelėję kaip asmenybės.
„Sakyčiau, šauliška veikla prisideda prie asmenybės vystymosi bei augimo. Pavyzdžiui, kai kurie iš mūsų iki tapdami šauliais sunkiai būtume išdrįsę atsistoti ir kalbėti viešai, reikšti savo nuomonę. Čia to išmokstame“, – sakė pašnekovė, kuri tarp būsimųjų studijų prioritetų įvardija ir ketinimą pasirinkti Policijos akademiją.
