premija buvo įteikta
prieš aštuoniolika metų.
Prieš 25 metus rajone įsteigta Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija. Ji kasmet skiriama už rašytojos atminimo puoselėjimą, labdaringą, altruistinę veiklą, literatūrinius pasiekimus.
Tarp šios premijos laureatų – nemažai kultūros darbuotojų, pedagogų, kūrybine veikla išsiskiriančių mūsų rajono žmonių. Viena jų – Rima Širvinskienė, Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė, jai premija buvo įteikta prieš aštuoniolika metų.
Gavo daugiau nei dvi dešimtys
Per ketvirtį amžiaus Rašytojos vardo premija buvo skirta daugiau nei dviem dešimtims įvairių profesijų žmonių: kultūros darbuotojų, pedagogų, kūrėjų.
Viena iš šio apdovanojimo sumanytojų ir iniciatorių buvo Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė Rima Širvinskienė.
Prieš 25 metus rajone įsteigta Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija. Ji kasmet skiriama už rašytojos atminimo puoselėjimą, labdaringą, altruistinę veiklą, literatūrinius pasiekimus.
Tarp šios premijos laureatų – nemažai kultūros darbuotojų, pedagogų, kūrybine veikla išsiskiriančių mūsų rajono žmonių. Viena jų – Rima Širvinskienė, Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė, jai premija buvo įteikta prieš aštuoniolika metų.
Gavo daugiau nei dvi dešimtys
Per ketvirtį amžiaus Rašytojos vardo premija buvo skirta daugiau nei dviem dešimtims įvairių profesijų žmonių: kultūros darbuotojų, pedagogų, kūrėjų.
Viena iš šio apdovanojimo sumanytojų ir iniciatorių buvo Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė Rima Širvinskienė.
Pasak jos, šios premijos atsiradimą lėmė noras ištarti „ačiū“ žmonėms, kurie dirba negailėdami savęs, daro kur kas daugiau, nei priklauso pagal atlygį, pagerbti tuos, kam artimos Marijos Pečkauskaitės idėjos.
1997 m. sausio 23 d. ši premija buvo įsteigta, o 2004 m. ji įteikta ir pačiai R. Širvinskienei. Šiuo metu premijos dydis – vienas tūkstantis eurų, ji mokama iš savivaldybės biudžeto asignavimų.
Įvertinimas svarbus
R. Širvinskienė „Santarvei“ sakė, kad nors Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premiją gavo daugiau nei prieš dešimtmetį, šis įvertinimas tebėra brangus ir svarbus.
„Tai savotiškas mano, kaip žmogaus, kaip vadovo, pripažinimas, tai parodo, kad kartu su visa gimnazijos bendruomene dirbame teisinga linkme“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, tiek gauta premija, tiek pats darbas lyg ir įpareigojo dar labiau įsigilinti, pažinti Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos asmenybę.
„Turėjau dar galimybių pažinti, pakalbinti žmones, kurie, būdami maži, bendravo su pačia rašytoja. Galėjom užrašyti prisiminimus. Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana mane sužavėjo tiesiog kaip moteris, kaip mokytoja, kaip žmogus, užjaučiantis ir padedantis kitiems“, – kalbėjo židikiškė.
Mokytojos idealas
R. Širvinskienė teigė, kad Marija Pečkauskaitė iki šiol jai esanti mokytojos idealas, sugebėjusi pritraukti jaunus žmones, vaikus, kad jie rinktųsi į pamokas ir į užsiėmimus lyg į šventę.
„Daug kuo vadovaujuosi savo darbe ir pati. Kartu su visa gimnazijos bendruomene stengiamės išjudinti jaunimą, kad jis siektų savo tikslų. Bandau įtikinti, kad visi galime pasiekti užsibrėžtų tikslų, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, reikia tik norėti“, – kalbėjo Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė.
Ji pastebėjo, kad nuo seno jau taip yra, kad vieni žmonės ateina į šį pasalį ir išeina tyliai „lyg dūmas, sklaidomas vėjo“, nieko po savęs nepalikdami. O kiti išlieka ilgam žmonių atmintyje, apie juos kalbama ir prisimenama. Esą tokie žmonės gimsta kartą per šimtmetį. Pasak R. Širvinskienės, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana yra viena iš tokių žmonių.
Pašnekovės manymu, rašytojos vaidmuo ir noras parodyti bei pagelbėti vargstantiesiems, sergantiesiems esantis svarbus iki šiol.
„Rašytoja nepabijojo pasakyti kitokią nuomonę tais laikais, kai į mergaites ir moteris buvo visai kitoks požiūris. Anuomet būdavo manoma, kad jas kažkas turi išlaikyti, kad kažkas turi joms padėti, kad atjos kažkoks princas ant balto žirgo ir jas išgelbės. Ji suprato, kad taip nėra. Jei tu pats mokaisi, sieki, visko pasieksi“, – kalbėjo R. Širvinskienė.
Be to, rašytoja suprato, kad, norint užauginti dorą ir pilietišką jaunuolį, jį reikia auklėti nuo mažens.
„Ji matė ir suprato, kad ką „įdės“ į jaunus žmones, tokia bus ir Lietuvos ateitis. Panašiu principu iki šiol dirba ir mūsų gimnazija, ir aš, kaip vadovė. Esame glaudžiai susiję su rašytoja, su jos idėjomis“, – teigė R. Širvinskienė.
Tęsia tradicijas
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos bendruomenė tęsia ir puoselėja įžymiosios rašytojos tradicijas ir pomėgius bei organizuoja sakralinės muzikos festivalius, į kuriuos susirenka meno kolektyvai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio. Organizuojami ir spektakliai „gyvieji paveikslai“, kuriuos be galo mėgo pati Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.
R. Širvinskienės teigimu, rašytoja moko visus ir atjautos bei supratimo. Tai šios rašytojos vardo premijos laureatė prisitaiko sau bei bando įskiepyti gimnazijoje besimokantiems vaikams.
„Dabar daug kas pasikeitė dėl pandemijos, bet iki tol su vaikais lankydavomės senelių globos namuose, lankydavome vienišus senelius Židikų apylinkėse. Vaišindavome juos pagamintu maistu ar gėrimu. Kartais užtekdavo pakalbėti, pabendrauti. Norisi, kad vaikai pamatytų, kokia yra senatvė ir kas laukia mūsų visų, kad suprastų, jog jei valgant senoliui iš burnos krinta maistas, tai nėra bjauru, nes kai jis augino savo vaikus, ir jiems valė aplipusias lūpas“, – samprotavo pašnekovė.
Pasidalijo su kitais
R. Širvinskienė įsitikinusi, kad, nepaisant to, jog nuo Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos įsteigimo praėjo 25 metai, vis dar yra žmonių, kurie yra jos verti, kurie puoselėja rašytojos atminimą ir dirba bei gyvena pagal jos idėjas.
„Svarbu, kad nuoširdžiai, nesavanaudiškai dirbantys žmonės būtų pastebėti ir jų triūsas būtų įvertintas. Nebūtinai tai turi būti piniginė premija, galima dėmesį parodyti ir kitaip. Kilo ir pačiai minčių, kad galbūt dabartinę premiją vertėtų pakeisti tiesiog medaliu ar kokiu kitu ženklu, nes ne visiems yra svarbūs pinigai ir ne dėl jų dirba“, – teigė įvertinta židikiškė.
Prisiminusi savo gautą piniginę premiją, R. Širvinskienė sakė dalį jos atidavusi mokyklai, vaikams, kurie negalėjo su klase išvažiuoti į ekskursiją, o kitą dalį panaudojo savo reikmėms.
