Iki Kalėdų liko vos pora mėnesių. Prisiminus praėjusius metus ir smagų kalėdinį miestelį prie geležinkelio stoties, norėtųsi to paties jaukumo ir zonos, kurioje veiksmas nenuslūgtų visą šventinį laikotarpį. Pagalvojus apie raginimus taupyti, apie ne tik mus, gyventojus, bauginančius atsiskaitymus už elektros energijos ar šilumos sąnaudas, svarstome: lyg ir reiktų susispausti ar, kaip įprasta sakyti, susiveržti diržus. Pasižvalgę, kokia įtampa šiuo metu tvyro pas mus, Europoje ir pasaulyje dėl karo, skaitant pranešimus iš Ukrainos karo zonos, ne vienas, manau, pagalvojame, ar turime moralinę teisę užsimiršti ir linksmintis.
Sunkus sprendimas laukia ne vienos savivaldybės politikų, kurie tars galutinį žodį, lemiantį šių metų šventes, – ištaigingos jos bus ar kuklios. Iš anksto aišku, kad dėl jau įvardytų abejonių bet kokį požiūrį galima kritikuoti. Vadinasi, mūsų politikai taip pat turi pasiruošti kritikai, kad ir kokį sprendimą jie priimtų.
Kita vertus, gyventojų nuotaikas galima šiek tiek prognozuoti atsižvelgus į atliktus tyrimus dėl fejerverkų, kurie iki šiol yra neatsiejamas Kalėdų eglės įžiebimo atributas.
Spalio viduryje „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą – buvo apklausti 1000 pilnamečių šalies gyventojų 25 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Su respondentais bendrauta gyvai ir telefonu. „Vilmorus“ klausė gyventojų, ar jie pritaria, ar nepritaria galingų fejerverkų, pirotechnikos naudojimui renginiuose.
Atsakymai: „Visiškai pritariu“ – 9,9 proc., „Greičiau pritariu“ – 25 proc., „Greičiau nepritariu“ – 24,9 proc., „Visiškai nepritariu“ – 28,6 proc., „Neturiu nuomonės“ – 11,7 procento.
LRT užsakymu „Baltijos tyrimai“ atliko panašią apklausą. Jos metu buvo klausiama, ar gyventojai sutinka su siūlymu uždrausti fejerverkus, nes dėl jų didėja oro tarša ir kenčia gyvūnai.
Tokiai formuluotei pritarė ar greičiau pritarė 46 proc. gyventojų, tačiau 48 proc. nurodė nesutinkantys su taip argumentuojamais draudimais. 6 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Abiejų apklausų tendencijos panašios: fejerverkų draudimams mažiau pritaria vyrai, jaunesni žmonės, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Pirotechnikos naudojimą labiau palaiko jaunimas, ypač moksleiviai ir studentai.
Sociologas Vladas Gaidys, kurį LRT pasitelkė pakomentuoti apklausų rezultatus, pastebėjo: „Šiaip, jaunimas – už ekologiją, bet šiuo metu, matyt, svarbesnis argumentas yra triukšmas ir keliami neramumai. Tai galima paaiškinti, kodėl senimas yra prieš, nes ir katinus tai gąsdina, o jaunimas – už, nes tai ir linksma, ir gerai.“
Tradicijos – gajus dalykas, tad, jei daugelį metų mažeikiškiai į Kalėdų eglės įžiebimo šventę rinkosi pasigėrėti įspūdingais fejerverkais ir visada nekantraudami laukė būtent jų, renginio be šios atrakcijos neįvertins. Vienus žmones, kalbintus apie taupymą per šventes, tokia mintis tiesiog suerzino, jų argumentas – kam tada išvis gyventi, jei reikia atsisakyti visko, kas mus džiugina. Kiti buvo įsitikinę, kad šiemetinės puošnios ir linksmos šventės gali būti palyginamos su puota maro metu.
Įvardijau kraštutinius požiūrius. O iš tikrųjų – bus, kaip bus.
Manau, kad ir valdžia, ir kiekvienas mūsų pasvarstys, kiek gali sau leisti. Ir nekreips dėmesio į kritiką arba bent jau pažvelgs filosofiškai.
