Ne kiekvienu atveju susirgus turime skubėti į vaistinę. Pavasaris – toks metų laikas, kai ir patys iš savo aplinkos galime prisirinkti ir pasigaminti priemonių nuo įvairių peršalimo ligų, uždegimų, kitų negalavimų. Gamta turi visko, ko reikia mūsų pusiausvyrą praradusiam organizmui. Tereikia tik noro, truputėlio mūsų pastangų ir pavasarį, susirinkę ir prisidžiovinę paprasčiausių piktžolių, laukinių augalų, medžių pumpurų, galėsime visus metus patys sėkmingai gydytis. Tokias mintis išsakė šalyje žinoma mūsų rajono vaistinių žolių ir augalų specialistė Jadvyga Balvočiūtė.
GARŠVA GYDO PODAGRĄ
Su garšva, įkyria mūsų kiemų piktžole, susiduriame beveik kiekvienas.
Šiuo metu jos jau išsivysčiusios, daug kur auga apie namus, patvoriuose. Jeigu aplinka švari, šį augalą galima rinkti ir čia. Kitu atveju reikėtų jo ieškoti miškuose, krūmynuose.
Džiovinimui tinka išsivysčiusi garšva, salotoms ir sriuboms – jauni, augantys augalai. Garšvos lapuose yra daug vitamino A ir C, citrinos ir obuolių rūgščių, mineralinių druskų, šaknyse – eterinių aliejų.
Liaudies medicinoje šiuo augalu gydydavo podagrą. Garšvą reikia rinkti iki jos žydėjimo.
VITAMINŲ ŠALTINIS
Dabar labai palankus laikas rinkti dilgėles. Jos gerina medžiagų apykaitą, jų nuoviro patartina gerti nuo mažakraujystės.
Daug vitaminų turi ir atsikosėjimą gerina raktažolės lapai ir žiedai.
Švieži kiaulpienių lapeliai dedami į salotas.
Salotoms tinka ir gysločių lapeliai.
NEĮPRASTA ARBATA
Raunant kiaulpienę, negalima išmesti ir jos šaknų. Jose esančios karčiosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinamojo trakto veiklą. Šaknis reikia sudžiovinti, jas galima sumalti ir gerti arbatą. O jeigu kiaulpienės šaknis paspraginsi ant keptuvės ir sumalsi, užplikius verdančiu vandeniu, pasigaminsi kavos.
Arbatai labai gerai tinka ir varnalėšų lapai. Jaunų jų lapelių tinka dėti į sriubą.
Labai malonios su šieno prieskoniu arbatos galima pasigaminti iš džiovintų stumbražolės lapų ir žiedų. Ji ne tik skani, bet ir netirština kraujo.
Kol dar nežydi vyšnios, dar ir jų žydėjimo pradžioje galima užsiplikyti labai skanios vyšnių lapelių arbatos. Lapelius nuskynus vėliau, arbata tampa karti. Labai neblogos, geru skoniu pasižyminčios obelų, slyvų, šunobelių lapelių arbatos.
Arbatą galima ruošti ir iš džiovintų gysločių lapelių. Ją naudinga gerti nuo kosulio, sergant skrandžio ligomis.
VINGIORYKŠTĖ – NUO ĮVAIRIŲ NEGALAVIMŲ
Pievose jau galima rasti ir šviežių pelkinės vingiorykštės lapų. Jų reikėtų prisirinkti ir susidžiovinti žiemai. Šis augalas tinka nuo įvairiausių uždegimų, nuo peršalimo ligų. Tai labai stiprus vaistas.
Vingiorykštės lapai labai padeda esant pūlingiems susirgimams, jais galima gydyti pūlinę anginą. Jeigu juos vartosime kartu su antibiotikais, pastarųjų veikimas bus dar stipresnis.
REGULIUOJA RŪGŠTĮ
Laukuose jau kyla žiognagės, žmonių vadinamos gegutės duona. Jos jau greitai žydės. Kol dar nežydi, jų stiebeliai tinka kasdienei arbatai, kuri padeda nuo viduriavimo, tinka, kai padidėjęs rūgštingumas.
Esant sumažėjusiam rūgštingumui, galima susidžiovinti ir į arbatą dėti rūgštynių.
Džiovinta bukalapė rūgštynė, dar kitaip vadinama arkliarūgšte, padeda nuo mažakraujystės, daro didelę įtaką kepenų veiklai, reguliuoja peristaltiką. Dabar šio augalo lapai dar jauni ir gražūs, neišgraužti kenkėjų, todėl pats laikas jų prisirinkti.
NAUDINGI MEDŽIŲ PUMPURAI
Trūkažolės šaknys ir lapai, kaip ir kiaulpienės, gerina virškinimą. Šaknys taip pat sudžiovinamos, paspraginamos, sumalamos ir užplikomos verdančiu vandeniu.
Džiovintos varnalėšų šaknys skatina ir gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą.
Mūsų sveikatai naudingi ir besiskleidžiančių medžių pumpurai. Pavyzdžiui, švieži beržų pumpurai, užpilti degtine, gydo žaizdas. Išbrinkusių, besiskleidžiančių balzaminės tuopos pumpurų nuovirai malšina reumatinius skausmus, veikia priešuždegimiškai, mažina karščiavimą.
Džiovinti medžių pumpurai žiemą vartojami arbatoms.
Marija STEPONYTĖ
Nuotr. iš redakcijos archyvo .: J. Balvočiūtė sako, kad savo sveikata galime pasirūpinti ir patys, pavasarį prisirinkę vaistinių augalų.
