Iš 80 kaimo artezinių šulinių savininkų, vienintelis tokio gręžinio savininkas ūkininkas iš Pievėnų Kazys Butkus yra įregistravęs vandens tiekimo įmonę. Tačiau neseniai ir jis sustabdė įmonės veiklą, nes dėl privalomojo socialinio draudimo įmokų ši paslauga tapo nuostolinga. Kol kas gyventojams vanduo dar tiekiamas, bet nesulaukus valdžios paramos, vandentiekio čiaupas gyventojams gali būti užsuktas.
DIRBTI ĮSTATYMIŠKAI NEAPSIMOKA
K. Butkus Pievėnų artezinį gręžinį įsigijo bene prieš dvylika metų. Iš pradžių, kaip ir kiti tokių gręžinių savininkai, gyventojams vandenį jis tiekdavo nelegaliai. Tačiau tai truko neilgai. Kažkas įskundė ūkininką, tad apsilankę Mokesčių inspekcijos pareigūnai privertė jį laikytis įstatymų.
K. Butkus „Santarvei“ prisipažino, kad iki šių metų pradžios dėl vandentiekio jis problemų neturėjęs.
„Jokių pelnų nebuvo, papildomų mokesčių, išskyrus 65 litų mokestį už naudingąsias iškasenas, nereikėjo mokėti. Tačiau nuo sausio mėnesio ši veikla man tapo nuostolinga“, – „Santarvei“ pasakojo ūkininkas.
K. Butkus patikslino, kad finansinės problemos jį užgulė dėl to, kad nuo sausio mėnesio jam, kaip vandens tiekimo įmonės savininkui, kiekvieną mėnesį „Sodrai“ tenka mokėti 300 litų socialinio draudimo įmokų. Dar po 200 litų įmokų kas mėnesį jis moka kaip ūkininkas.
„Dirbti įstatymiškai man nenaudinga. Turiu mokėti mokesčius, nors veikla ir nuostolinga“, – replikavo pašnekovas.
KREIPĖSI PAGALBOS Į VALDŽIOS ATSTOVUS
K. Butkus nuo kovo 1 dienos iki metų pabaigos sustabdė vandens tiekimo įmonės veiklą, nors vandenį gyventojams dar tiekia, kaip pats sako, labdaringai.
Vandentiekio savininkas raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, Tarybos Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitetą, prašydamas kompensuoti metines 3600 litų įmokas „Sodrai“.
K. Butkaus skaičiavimais, per metus įmonės išlaikymas kainuoja šiek tiek per 6 tūkst. litų. Be įmokų „Sodrai“ ir mokesčio už naudingąsias iškasenas, per metus apie 1650 litų išleidžiama elektrai, 900 litų – vandens kokybės tyrimams.
POLITIKŲ NUOMONE – PADĖTI BŪTINA
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Repšys informavo, kad lankėsi Pievėnuose, susitiko su gręžinio savininku, gyventojais ir įsitikino, kad problema egzistuoja. „Įkainis nebuvo „pririštas“ nei prie galvijų, nei prie žmonių. Svarstėme, skaičiavome, kiek turėtų gyventojai mokėti, kad ūkininkui apsimokėtų paslauga“, – teigė specialistas.
Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitetas, svarstęs K. Butkaus prašymą ir susipažinęs su situacija, nusprendė, kad reikėtų jam padėti. Tuo labiau kad parama būtų ne tik ūkininkui, bet ir gyventojams, kurie naudojasi vandeniu.
Nuspręsta kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių, kuris „iš savo rezervų“ rastų reikalingą sumą.
VANDUO BRANGTŲ
Iki šiol K. Butkus už kubą vandens imdavo po 5 litus, vienam žmogui buvo skaičiuojama po pusantro kubo, arba 7,5 lito mėnesiui. Už vieną gyvulį mėnesio vandens norma – 1,8 kubo.
Gręžinio savininkas teigė, kad tų pinigų teoriškai užteko tik už elektrą sumokėti. Tačiau praktiškai ne vienas gyventojas yra įsiskolinęs po kelis šimtus. Gręžinio savininkas abejoja, ar jam pavyks tas skolas atgauti.
„Paskaičiavau, išgyventi galėčiau tik tada, jei kiekvienas žmogus kas mėnesį mokėtų bent po vienuolika litų. Ir tai dirbčiau be algos“, – teigė ūkininkas.
K. Butkus prisiminė, kaip įsigijus gręžinį, teko nemažai į jį investuoti. Vien už vandens siurblį sumokėjęs 4 tūkstančius litų.
Šiuo metu A. Butkus rengia sutartis, kurias siūlys pasirašyti 23 vandens vartotojams. Vandens kainą ketinama padidinti. Jeigu gyventojai nesutiks mokėti brangiau, ūkininkas užsimojęs nutraukti vandens tiekimą.
PARDUOTI GRĘŽINĮ SUTIKTŲ
Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Tenys svarstė, kad galbūt K. Butkus sutiktų parduoti vandens gręžinį Savivaldybei, o ši jį perduotų UAB „Mažeikių vandenys“. Savivaldybės specialistas J. Repšys informavo, kad tokios derybos su ūkininku vyko, tačiau susitarti nepasisekė.
K. Butkus „Santarvei“ sakė, kad jis sutiktų atsikratyti vandens tiekimo paslaugos, nes nereikėtų vargti su žmonėmis.
„Nėra lengva, kai piniginiai dalykai sprendžiami“, – pridūrė, kalbėdamas apie mokesčių surinkimą.
Ūkininkas sutiktų, kad „Mažeikių vandenys“ iš jo perimtų gręžinį su vandens tinklais, o už tai jam naują gręžinį iškastų, jei neturi pinigų atsiskaityti.
Bendrovės direktoriui Pranui Trakiniui toks siūlymas nepriimtinas. Esą įmonė geriau pati sau naują gręžinį įsirengs.
KAINA NUSTATOMA „IŠ LUBŲ“
Savivaldybės vicemero visuomeniniais pagrindais Jono Siminkevičiaus duomenimis, kaimuose veikia 86 arteziniai šuliniai. Pastaraisiais metais pavykę pasiekti tiek, kad daugelis iš jų, išskyrus septynis, jau susitvarkė teisinę registraciją. Tačiau vandens tiekimo veiklą yra įregistravęs tik vienintelis savininkas – ūkininkas K. Butkus.
Kita problema – vandens kaina. Kiekvienas vandens tiekėjas ją nustato savaip, kaip sakoma, iš „lubų“. Pagal teisės aktus, vandens tiekimo paslauga turėtų būti registruota (tai „Santarvei“ patvirtino ir Mokesčių inspekcijos atstovė Vilija Barštienė), o vandens tarifą turėtų patvirtinti Kainų komisija.
„Jeigu visus artezinius gręžinius perimtų viena specializuota tarnyba, būtų daugiau tvarkos. Ne tik nustatant kainą, bet ir kontroliuojant vandens tiekimo paslaugą, vandens kokybę“, – įsitikinęs vicemeras J. Siminkevičius.
Pašnekovas pridūrė, kad tokia situacija dėl geriamojo vandens tiekimo kaimuose yra ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje.
KREIPĖSI Į MINISTERIJĄ DĖL PATAISŲ
Pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus, iki 2015 metų rajonuose turėtų būti nustatytas vienas centralizuotas vandens tiekėjas. Kaip šis reikalavimas bus įgyvendintas, negalėjo pasakyti nei „Mažeikių vandenų“ vadovas P. Trakinis, nei Savivaldybės atstovai.
Nors abonentų ir padaugėtų, tačiau, anot P. Trakinio, vargu ar jie padengtų atsiradusias papildomas išlaidas. Kaimuose nemažai nemokių vandens vartotojų, be to, padaugėtų darbo abonentinei tarnybai. „Mažeikių vandenų“ vadovas pastebėjo, kad kaimuose neretai trūksta tinklai, genda pasenę vandens siurbliai ir kt.
Savivaldybės specialistas J. Repšys dėl šio Europos Sąjungos reikalavimo kreipėsi į Aplinkos ministeriją.
„Yra europiniai pinigai, kurie naudojami kaimuose atliekant vandentvarkos renovaciją. Deja, tų pinigų negalime panaudoti vandens gręžiniams pirkti. Paprašiau, kad pakoreguotų įstatymus, kad leistų pirkti“, – paaiškino pašnekovas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Dalis kaimo gyventojų renkasi šulinio vandenį.
