Keturis kartus pakeitusi savo pavadinimą bei darbo specifiką Mažeikių specialioji mokykla šventė 50-mečio jubiliejų.
Aplankyti savo mokslo šventovės čia sugrįžo buvę jos vadovai, pedagogai ir mokiniai.
Smagu, kai po daugelio metų vėl gali apkabinti buvusį bendradarbį, klasės draugą ar mokytoją, pasidalinti prisiminimais, pavaikščioti mokyklos koridoriais, sakė šventės dalyviai.
BENDRAVO IKI VAKARO
Į renovuotą specialiosios mokyklos pastatą šeštadienį susirinko daug žmonių, kuriuos sieja vienas dalykas: visų jų gyvenimai vienaip ar kitaip susiję su šia mokykla: vieniems čia prabėgo gražiausi vaikystės ar jaunystės metai, kitiems prisimena pirmieji pedagoginio darbo žingsniai, pirmoji patirtis.
Ir nesvarbu, ar į mokyklą atėjo buvęs mokytojas, ar mokinys: visi šiltai bendravo, klausėsi prisiminimų, žiūrėjo muzikinius intarpus, o paskui iki vėlyvo vakaro bendravo tarpusavyje.
Tylos minute pagerbti Amžinybėn išėję mokytojai ir mokiniai.
„Kiekvienos mokyklos istorija susideda iš daugelio mažų istorijų, kurias rašo mokiniai, mokytojai ir auklėtojai. Penkiasdešimt metų žmonijos istorijoje – tik akimirka, žmogaus gyvenime – tai pusė gyvenimo kelio“, – prieš apžvelgdamas mokyklos nueitą kelią kalbėjo mokyklos direktorius Valentinas Semčenko.
Mažeikių specialioji mokykla, tada – mokyklainternatas, mokiniams duris atvėrė 1961 metų vasarį, buvo sukomplektuotos I–VIII klasės su 232 mokiniais. Į mokyklą-internatą buvo priimami našlaičiai ir toliau nuo miesto gyvenantys vaikai.
Pirmasis mokyklos direktorius buvo Vaclovas Sakavičius, jo pavaduotojas ūkio reikalams – Vytautas Valadkevičius.
Pirmieji mokytojai, atėję dirbti į mokyklą-internatą, buvo: Ona ir Romas Žukai, Ona ir Vaclovas Sakavičiai, Teresė Šiuipienė, Birutė Šiuipienė, Genovaitė Moleškienė, Augustinas Liaugminas, Stasys Macys, Stasė Karečkienė, Vilhelmina Radžienė, Joana Meliukštienė, Elvyra Motūzienė, Valerija Juozapavičienė, Juozefa Reivytienė.
Pedagogams vadovavo mokymo dalies vedėja Kazimiera Jundulaitė ir vyriausioji auklėtoja Danutė Kiaušaitė-Grigaliūnienė.
Metams bėgant gausėjo pedagogų kolektyvo gretos, sukomplektuojama vis daugiau mokinių klasių: 1963–1964 mokslo metais mokykla turėjo visas 11 klasių, kuriose mokėsi 345 mokiniai.
DAUG GERŲ MOKYTOJŲ
1964 metais išleista pirmoji abiturientų laida – 24 auklėtiniai. Iš šios laidos abiturientų net 16 baigė įvairias aukštąsias mokyklas, 1965 metais Regina Garbenytė mokyklą baigė sidabro medaliu, o po metų Jonui Tamulioniui – dabar žymiam kompozitoriui – buvo įteiktas aukso medalis.
Šioje mokykloje taip pat mokėsi dailininkas Adulis Medžiūnas, lakūnas Antanas Narbutas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas, medikė Genė Brazdauskaitė, olimpietė Kazimiera Strolienė ir kt.
Iki 1981 metų mokyklą baigė 18 abiturientų laidų.
Su meile mokiniai prisimena auklėtojus Oną Žukienę, Elvyrą Motuzienę, Zitą Adakauskienę, Jadvygą Smilgienę, Birutę Meižienę, Teresę Šiuipienę, Valeriją Juozapavičienę, Antaną Šiuipį, mokytojus Joną Venskavičių, Beną Dirkienę bei Mariją Krolienę.
Nuo 1971 iki 1994 metų mokyklai vadovavo Juozefa Reivytienė, mokymo dalies vedėja dirbo Stefa Tomkevičienė, vėliau direktoriaus pavaduotoja tapo Birutė Rimkienė, auklėtojams vadovavo Ona Sakavičienė, Valerija Juozapavičienė ir V. Semčenko.
KEITĖSI PAVADINIMAI
Mokykloje dirbo puikūs pedagogai: lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gražina Lungienė, matematikos mokytojas Algirdas Butkevičius, turininga užklasine veikla mokinius domino ilgametė mokyklos šokių vadovė Eugenija Dargienė, mokytojo Jono Pociaus vadovaujamas mergaičių ansamblis dalyvavo Dainų dainelės konkurse.
Pasikeitus susisiekimui tarp miesto ir kaimo vietovių, vis didėjant mokesčiui už mokslą, mokinių skaičius mokykloje-internate pradėjo mažėti, todėl nuspręsta Švietimo ministerijos prašyti, kad būtų galima atidaryti pagalbines klases sutrikusio intelekto vaikams, o po to perorganizuoti mokymo įstaigą į pagalbinę mokyklą.
Nuo 1981 metų rugsėjo 1-osios mokykla pakeitė savo statusą ir tapo devynmete, pavadinta Mažeikių pagalbine mokykla-internatu. Po ketverių metų – Mažeikių specialiąja internatine mokykla.
Nuo 1994-ųjų įstaigai stojo vadovauti Valentinas Semčenko, direktoriaus pavaduotoja ugdymui paskirta Edita Buračienė, o auklėtojų vadove – Danutė Komovienė.
Nuo 2005 m. įstaiga tapo Mažeikių specialiąja mokykla, dabar čia mokosi 111 mokinių.
SVARBIAUSIA – TVIRTI PAMATAI
Dvidešimt trejus metus mokyklai vadovavusi J. Reivytienė prisiminė, kad vienas pirmųjų darbų buvo susipažinti su būsimųjų mokinių gyvenimo bylomis.
„Visi, kurie mokykloje buvo nuo jos pirmos dienos, prisimena, kaip čia buvo sudėtinga pradėti gyventi, kaip sunku buvo matyti su tėvais išsiskiriančius vaikus, pedagogams buvo iškilęs sunkus uždavinys: kaip priimti naujus mokinius, kaip su jais pradėti dirbti, kadangi reikėjo būti ir mokytojais, ir antraisiais tėvais“, – kalbėjo J. Reivytienė.
Buvusi direktorė prisiminė savo kolegą V. Sakavičių, jo organizacinius gebėjimus, iniciatyvumą, darbštumą ir sumanumą, gebėjimą spręsti mokykloje iškilusias problemas.
„Norint pastatyti tvirtą namą, reikia tvirto pamato, nuo kurio priklausys namo tvirtumas. Tad drąsiai galiu sakyti, kad pirmaisiais metais, vadovaujant direktoriui Sakavičiui, tas pamatas ir buvo pastatytas. Ir mes, dirbusieji šioje mokykloje, siekėme, kad čia besimokantys, gyvenantys mokiniai jaustųsi tvirtai kaip šeimoje, galėtų išreikšti savo norus, kurti ir tapti tikrais žmonėmis“, – sakė J Reivytienė.
DŽIAUGIASI ČIA PRALEISTAIS METAIS
Nuo pat pirmų dienų mokyklos žingsnius mena auklėtojoms vadovavusi pirmojo direktoriaus V. Sakavičiaus žmona Ona. Iš Vilniaus į susitikimą atvykusi pedagogė teigė, kad praėjus tokiam dideliam laiko tarpui ir vėl atsiradus čia, yra apie ką pamąstyti, prisiminti.
„Kas gali būti geriau už tokį būrį iš visos šalies kampelių susirinkusių, įvairius darbus dirbančių žmonių. Mes tada turėjome kurti mokyklos tradicijas, buvome jauni, darbštūs, dailūs, o tai, deja, nepakartojama“, – sakė O. Sakavičienė.
Buvusi mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Gražina Lungienė teigė nebuvusi šios mokyklos mokinė, bet drąsiai galinti sakyti, kad čia jos mokykla.
„Atvažiavau į šią mokyklą jauna, nepatyrusi, ir todėl čia praleistos dienos, metai – o jų buvo per trisdešimt – buvo patys maloniausi ir gražiausi, kokie tik gali būti. Čia aš tapau tikra mokytoja, įgijau patirties, nes institute gautos žinios yra viena, o praktinis darbas – visai kas kita. Čia subrendau kaip žmogus, subrendo mano pažiūros į daugelį dalykų, kurių gal iki tol nevertinau“, – prisiminimais dalijosi ilgametė pedagogė.
PRISIMENA BUVĘ MOKINIAI
Irena Štalytė-Jurienė tuometinėje mokykloje-internate mokėsi šešerius metus. Ji prisimena, kaip atvykusi čia iš Latvijos, kur gyveno jos tėvai, iškart pasijuto kaip tikra mokyklos šeimininkė, netrukus įsijungė į visuomeninę veiklą, buvo labai aktyvi. Mokykloje teko nuolat gyventi ir mokytis, nes į namus važinėti nebuvo sąlygų. Geru žodžiu mokytoja mini buvusią klasės auklėtoją O. Sakavičienę, kuri rasdavo laiko su kiekvienu pasikalbėti atskirai, vesdavo įdomias klasės valandėles.
Buvęs pirmos laidos abiturientas Rimantas Žiauga džiaugėsi mokyklos šventėje sutikęs dar tris savo klasės draugus. Mokykloje jis mokėsi pustrečių metų, bet jie įaugo į atmintį visam gyvenimui. Mažeikiškis tikino prisimenąs ne tik kur kas klasėje sėdėjo, bet ir tris skaniausius valgykloje gamintus patiekalus.
„Po ketverių metų bus penkiasdešimt metų nuo mokyklos baigimo. Devyni iš mūsų jau išėję Anapilin. Daugiausiai iš jų – dar jauni žmonės. Gyvenimas teka savo vaga“, – kalbėjo R. Žiauga.
DAUG DOVANŲ IR PADĖKŲ
Visus vienuolika metų mokykloje-internate mokėsi Virginija Stonytė. 1978 metais mokyklą baigusi buvusi mažeikiškė dabar dėsto lietuvių kalbą vienoje Vilniaus rajono mokyklų.
„Šioje mokykloje išgyvenau ir gerų, ir skaudžių valandų, prisiminimų taip pat yra įvairiausių. Dera prisiminti tai, kad mus mokė labai geri mokytojai, o mes, deja, tokie nebuvome. Todėl ir noriu padėkoti mokytojams už kantrybę, paskui už gerumą, supratingumą ir atlaidumą, žodžiu, už tą didelę širdį“, – sakė V. Stonytė. Ji tvirtino čia sutikusi nemažai žmonių, pakeitusių jos gyvenimą. Vienas iš tokių žmonių – mokytoja G. Lungienė.
„Jei ne ji, vargu ar dabar aš būčiau tas, kas esu“, – pripažino mokytoja.
Sveikinimo žodį susirinkusiesiems į šventę tarė ir buvęs šios mokyklos mokinys – Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys. Su dovanomis ir padėkos raštais į mokyklos pedagogus kreipėsi rajono Savivaldybės meras Antanas Tenys, Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas Virgilijus Radvilas bei specialiosios mokyklos kaimynės – bendrovės „Kvistija“ vadovas Virgilijus Eidimtas.
Nuotrauka iš asmeninio albumo.: Bendroje nuotraukoje įsiamžino visi mokyklos 50-ojo gimtadienio šventės dalyviai.
