Šią savaitę ketvirtokų tėvai susitiko su švietimo ir mokslo ministru Remigijumi Motuzu. Mažeikiškiai sakė nesą prieš reformą. Jie siekia, kad rajono mokyklų pertvarka būtų vykdoma demokratiškai.
IŠSAKĖ SAVO ARGUMENTUS
Iš ministro sulaukus atsakymo į savo ankstesnį raštą, mažeikiškiams tėvams susidarė įspūdis, kad jis neteisingai informuotas. Dabar ministrui įteiktame prašyme jie pateikė savo argumentus, prieštaraujančius Mažeikių švietimo skyriaus vedėjo apibūdintai situacijai. Tėvai paaiškino, kad aukščiausias šalies instancijas pasiekęs Vykintos Korsakienės raštas su pridedamais ketvirtokų tėvų parašais nėra tiražuojamas, kaip sakė Mažeikių švietimo skyriaus vedėjas – originalūs parašai liko pas vedėją ir merą. Informuojama ir apie 50-ies Kazimiero Jagmino mokyklos mokinių tėvų parašų dingimą.
Ministro atsakyme tėvams rašoma, kad daugiau nei pusė „Žiburėlio“ ketvirtokų tėvų jau pasirinko kitas mokyklas. Mažeikiškiai tėvai paaiškina, kad prašymus į kitas mokyklas buvo priversti parašyti dėl pedagogų spaudimo. Vėliau esą nebebūtų vietų geresnėse klasėse.
Tėvai mano, kad renkantis mokyklą buvo pažeista jų teisė, nes neleista rašyti prašymų į gimnazijas. Priekaištų tėvai turėjo ir dėl viešumo stokos. Prašyme ministrui jie nurodo, kad susitikimų su tėvais dėl mokyklų reformos nebuvo, išskyrus projekto paskelbimą vietos spaudoje. Apie reformą jie esą sužinojo tik ją patvirtinus rajono Tarybai.
Tėvai pasigenda demokratijos apraiškų rajono švietimo sistemoje: bijantys prarasti darbą mokytojai neišsako savo nuomonės, paprašius jų surengti susirinkimus dėl pertvarkos, atsakyta neigiamai, turinčiai patariamąjį balsą Švietimo tarybai vadovauja Švietimo skyriaus vedėjas (jis negali būti objektyvus), Savivaldybės taryba nepaiso tėvų nuomonės ir nesprendžia penktųjų klasių formavimo gimnazijose klausimo, nes laukia atsakymo iš ministro.
Tėvai savo argumentus motyvuoja tuo, kad susiklosčiusi situacija prieštarauja mokyklų pertvarkos metodinėms rekomendacijoms. Viename iš punktų rašoma, kad susitikimams su tėvais turėtų vadovauti Savivaldybės pareigūnas, nesusijęs su reorganizuojama mokykla. Anot tėvų, mūsų rajonas turėtų tapti pavyzdžiu kitiems, įgyvendinant mokyklų tinklo reformą (Mažeikiai yra tarp šešių pilotinių rajonų, vienų iš pirmųjų įgyvendinančių reformą), tačiau kai kurie reformos etapai praleisti – nebuvo viešų svarstymų.
Tėvai mano, kad viską reikėtų pradėti iš pradžių ir šiemet leisti formuoti penktąsias gimnazijos klases, organizuoti objektyvius tėvų ir Savivaldybės atstovų susitikimus, o tik tada priimti sprendimus.
Toks pat kaip ministrui adresuotasis prašymas bus įteiktas ir Savivaldybės merui. Kartu pateikiami ir iš naujo surinkti 63 abiejų pradinių mokyklų tėvų parašai.
NUSTEBINO KAI KURIE KLAUSIMAI
Penki „Žiburėlio“ ir Kazimiero Jagmino pradinių mokyklų ketvirtokų tėvelių atstovai „Santarvei“ pasakojo, jog iš pradžių Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai bandė juos įtikinti pertvarkos privalumais. Vienai iš tėvelių atstovų paprašius už pertvarką prisiimtą atsakomybę patvirtinti raštiškai, darbuotojai esą nutilo.
Pasak pašnekovų, ministras savo nuomonės dėl pertvarkos neišsakė. Tėvams susidarė įspūdis, kad jam neleista to padaryti. Ministerijos atstovai susirinkimų nebuvimą įvertino kaip grubų pažeidimą. Dėl to esą reforma metams turėtų būti sustabdyta. Pažeistas ir grandinės principas: mokyklos branduolys turėtų pereiti į vieną mokyklą, tuo tarpu dabar kiekvienas renkasi sau tinkančią. Mažeikiškius nustebino ministro klausimas, ar jie nebijo prarasti darbų, taip siekdami teisybės. Iš susitikimo su ministru mažeikiškiai grįžo su viltimi. Jie tikisi, kad reforma metams bus atidėta. „Kai susiduria srovė ir uola, visada nugali srovė – ne jėga, o atkaklumas“, – tokiu principu vadovaujasi tėvai.
ATSAKYMAS VIENAREIKŠMIS
Taip sutapo, kad kitądien po tėvelių apsilankymo, pas ministrą vyko Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus. Pasak vedėjo, su ministru diskutuota apie tėvų vizitą, svarstyta įstatymų bazė, tačiau atsakymas vis tiek priimtas vienareikšmis: reforma nebus sustabdyta.
Ar įtakos reformos eigai gali turėti Savivaldybės sprendimai? „Kad būtų pakeista apie 20 Tarybos sprendimų? Nejuokaukit!“ – sakė vedėjas.
A. Stonkus pacitavo Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimą, kur teigiama, kad mokyklų tinklo kūrimo tvarką nustato Vyriausybė. Prieš trejus metus Savivaldybė su ministerija pasirašė sutartį dėl mokyklų tobulinimo programos, prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos dabar vykdo. „Neverta grįžti prie to paties klausimo po keliasdešimt kartų. Jei bus nusileista šiemet, tai kitąmet vėl atsiras nepatenkintų tėvų. Jei gimnazijos šiemet nepradės grynintis, jos liks už įstatymų ribos“, – sakė vedėjas.
A. Stonkus paneigė, kad susitikimų su tėvais dėl mokyklų reformos nebuvo – tai esą galima įrodyti protokolais. Visos mokyklos aplankytos po du kartus.
Anot vedėjo, dėl reformuojamų mokyklų rajonas sulaukė 1 mln. 317 tūkst. litų mokymo priemonėms. Senamiesčio mokyklos renovacijai skirta 2,6 mln. litų.
„Negalime galvoti tik apie savo vaiką ir paisyti tik savo poreikių. Reikia matyti viso rajono vaikus ir mokytojus“, – dar kartą pakartojo vedėjas.
