Reformuojami darbo santykiai

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Mokslininkų parengtu ir Vyriausybei pristatytu socialinio modelio projektu Lietuvoje pirmą sykį vienu metu imamasi reformuoti darbo santykius, socialinio draudimo sistemą, skatinti darbo vietų kūrimą ir mažinti skurdą.

Taps socialinės sistemos pertvarkos pagrindu

Pasak Premjero Algirdo Butkevičiaus, šis projektas svarbus, nes taps pagrindu siekiant pertvarkyti esamą socialinę sistemą, kuri šiuo metu nebeatitinka realijų, nesprendžia iškilusių problemų. Tikimasi, kad projektas Seimą pasieks jau gegužės mėnesį.
„Projektas ne tik gali tapti, bet, aš manau, ir taps pagrindu siekiant pertvarkyti socialinę sistemą, kuri šiuo metu nebeatitinka realijų ir nesprendžia iškilusių problemų. Mūsų Vyriausybė po ilgo Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio siekia sukurti naują socialinį modelį, kuris apimtų darbo santykių reguliavimą, skatintų didesnį užimtumą, tvaresnį socialinį draudimą ir skurdo mažinimą“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė A. Butkevičius.

„Negalime būti kažkokia atsilikusi šalis“

Modelis, anot Vyriausybės vadovo, kurtas bendradarbiaujant su užsienio ekspertais, nagrinėjant kitų šalių, įskaitant kaimyninių, patirtį.
A. Butkevičius pabrėžė, kad Vyriausybė yra atvira įvairiems pasiūlymams, o projektas atitiktų darbuotojų ir darbdavių lūkesčius. Parengtą modelį kartu su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, euro įvedimu, reformomis energetikos sistemoje Premjeras vertino „kaip vieną iš svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu atliktų darbų“.
„Šitas paruoštas socialinis modelis atitinka šiuo metu Europoje ir pasaulyje įvykusius santykių reguliavimo pokyčius. Mes negalime būti kažkokia atsilikusi šalis ir gyventi 25–30 metų senumo teisės aktais, jeigu norime kalbėti apie naujų darbo vietų sukūrimą, užsienio investicijų pritraukimą, nes jau Latvija ar Estija mus šioje srityje yra ženkliai aplenkusi, taip pat ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Tikisi visuomenės palaikymo ir supratimo

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sakė, kad pirmą kartą sistemiškai pasižiūrėta į socialinę politiką. Europos Komisija nuolat Lietuvai rekomenduoja ir primena, kad socialinėje politikoje nėra jokių sisteminių, struktūrinių pokyčių.
„Šio projekto rezultatai – tiek Darbo kodeksas, tiek socialinio draudimo sistemos tvarumo užtikrinimas, tiek pensijų reforma, tiek užimtumo politika – atitinka tas rekomendacijas. Tikiuosi visuomenės palaikymo ir supratimo, kad šis projektas bus suprastas ir įvertintas reikalingai. Man atrodo, kad atėjo ta diena, kai socialinėje politikoje neturėtume gesinti gaisrų, turėtume pradėti kalbėti apie socialinės politikos formavimą, o ne apie tai, kad turime amortizuoti pasekmes“, – neabejojo ministrė.

Įvertinti keturi socialinės politikos blokai

Mokslininkų grupės vadovas Tomas Davulis kalbėjo, kad buvo kompleksiškai įvertinti keturi dideli socialinės politikos blokai – darbo santykių, valstybinio socialinio draudimo reguliavimas, užimtumo skatinimas bei kova su skurdu.
„Ištyrus esamus skaudulius, pamačius užsienio šalių gerąsias praktikas, pabandyta pasiūlyti tą sprendimą, kuris būtų tvarus, adekvatus ir priimtas, ir kreiptų mūsų šalį socialinės pažangos keliu. Taigi atlikti tyrimai nenugulė kažkur į stalčius, tačiau jų pagrindu yra parengti konkretūs teisės aktų projektai – tinkamos kokybės, subalansuoti įvairių socialinių grupių interesai. Tai yra pasiūlymas, dėl kurio galima kalbėti, derėtis, ir labai tikiuosi, kad šis pasiūlymas bus priimtas konstruktyviai ir bus labai gerų diskusijų tiek su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje, tiek ir sugebėsime įtikinti ir politikus, jog pokyčiai reikalingi. Tie pokyčiai gali šiai šaliai padėti vystytis, kurti darbo vietas ir pritraukti užsienio investicijas, sukurti gerą aplinką dirbančiam ir uždirbančiam žmogui“, – sakė T. Davulis.

Siekiama taikyti lankstesnius darbo santykius

Naujajame socialinio modelio projekte, kuris sukurtas atviro viešo pirkimo būdu europinėmis lėšomis, siekiama darbuotojams užtikrinti adekvačias garantijas ir geresnį darbo bei šeiminių įsipareigojimų derinimą, o darbdaviams – sudaryti palankesnes sąlygas darbo jėgai samdyti ir išlaikyti.
Viena Darbo kodekse ketinamų įtvirtinti naujovių – tai darbuotojų dalyvavimas darbdaviui priimant sprendimus. Taip pat siūloma keisti minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo procesą bei tvarką siekiant didesnio šio proceso skaidrumo ir nuoseklaus periodiškumo.
Kartu rekomenduojama, kad reguliuojant Lietuvos užimtumo politiką ir atsižvelgiant į tam tikrų darbuotojų grupių (ypač jaunimo ir priešpensinio amžiaus asmenų) didelį nedarbą, galima būtų nustatyti diferencijuotą MMA šioms grupėms arba regionams, ar atskiroms ūkio šakoms.
Lankstesnių darbo santykių taikymo pasiūlymais siekiama pritraukti daugiau investicijų ir sukurti papildomų darbo vietų: siūloma išplėsti darbo sutarčių rūšių įvairovę, taip pat numatoma visoms socialinio draudimo įmokoms nustatyti „lubas“, tokiu būdu mažinant darbo jėgos apmokestinimą ir skatinant naujų darbo vietų kūrimą.

Siekiama bedarbius paskatinti ieškotis darbo

Mokslininkų parengtame socialinio modelio projekte, kurio parengimas, anot žiniasklaidos, kainavo ne vieną milijoną litų, numatyti ir pasiūlymai, kuriais siekiama subalansuoti valstybinio socialinio draudimo biudžeto išlaidas ir pajamas bei patenkinti teisėtus įmokų mokėtojų lūkesčius dėl skaidrių ir adekvačių išmokų.
Be to, norima keisti ir nedarbo išmokos dydžius. Siūloma padidinti išmoką pradiniu nedarbo laikotarpiu (iki 50 proc. algos pirmus tris mėnesius) ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką (iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai būtų nebemokama) – tokiu būdu siekiama bedarbius paskatinti kuo greičiau ieškotis kito darbo, tačiau trumpuoju laikotarpiu užtikrinti adekvačias pajamas, kad didesnes pajamas uždirbę ir atitinkamai didesnes įmokas mokėję asmenys gautų tinkamą socialinio draudimo grąžą.

Naujovės esamiems bei būsimiems pensininkams

Siūlomos ir svarbios naujovės, aktualios esamiems bei būsimiems pensininkams. Nustačius valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubas“, išmokų dydis būtų glaudžiau susietas su įmokų dydžiu, išmokų dydžio apskaičiavimo ir jų vertės nustatymas taptų aiškesnis visiems įmokų mokėtojams ir būtų įdiegta apdraustųjų informavimo politika.
Subalansuotas valstybinio socialinio draudimo sistemos biudžetas leistų užtikrinti stabilų rezervą būtiniausių socialinių poreikių tenkinimui krizės atveju ir kartu sudarytų galimybę išplėsti apdraustųjų ratą, taip prisidedant prie skurdo mažinimo šalyje.

Norima nuosekliai mažinti skurdo lygį

Sukūrus socialinio draudimo lėšų rezervą, jis galėtų būti panaudotas išmokų finansavimui, kai socialinio draudimo fondo įplaukos mažėja arba nebeauga, o išlaidos gali net didėti. Kartu siekiama išplėsti socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičių, kad socialines draudimo įmokas su pertrūkiais mokėję asmenys nebūtų palikti be socialinio draudimo.
Pavyzdžiui, siūloma nedarbo išmoką mokėti asmenims, kurie turi nebe 18 mėnesių darbo stažą per pastaruosius trejus metus, bet 12 mėnesių. Taip pat norima numatyti lankstesnius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimus.
Tikimasi, kad išplėtus socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičių, įvedus pensijų indeksavimą, MMA susiejus su šalies ekonominiu augimu, paskatinus įvairių socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių užimtumą, pritaikius papildomas mokestines lengvatas mažas pajamas gaunančioms, tačiau mažamečius vaikus auginančioms šeimos, skurdo lygis Lietuvoje nuosekliai mažės.