„Lietuvoje yra gerų atlikėjų. Vienareikšmiškai – Kerbedis“, – juokdamasis pabrėžė šiemet 30-ies metų jubiliejų scenoje minintis šovinizmu bei arogancija pagarsėjęs atlikėjas Kastytis Kerbedis.
Dainininkas prisipažįsta, kad dabar kartais elgiasi dar baisiau, dar „šovinistiškiau“ nei anksčiau, tačiau yra nuoširdus, tikras ir balsingas.
Netrukus K. Kerbedis mažeikiškius pakvies į savo karališkąjį koncertą. Dainininkas „Santarvei“ užsiminė, kad visada malonu grįžti pas publiką, kuri supranta tikrą, gerą muziką.
– Minite trisdešimties metų jubiliejų scenoje. Ar prisimenate, kada pradėjote dainuoti? Kaip ir kada atsiradote didžiojoje scenoje?
– Viskas prasidėjo vaikystėje. Jau būdamas šešerių dainavau darželyje, vėliau įvairiuose renginiuose mokykloje. Savaime suprantama, tai nebuvo didžioji scena. Ant jos, manau, užlipau būdamas 16–17 metų. Ir, tiesą pasakius, kai užlipau, taip nulipti iki šiol negaliu. Atvirai pasakysiu, tikrai neprisimenu savo pirmojo koncerto ar dainos, kurią dainavau pirmą kartą užlipęs ant scenos. Žinoma, kiek vėliau buvo garsios grupės „Vaivorykštė“ laikai, kol neatėjo Jūrmalos festivalis. Jame dalyvavau sulaukęs 23 metų.
Taip, ta Jūrmala neduoda ramybės iki šiol. Mano gyvenime tai buvo ganėtinai įsimintinas įvykis. Jūrmala man buvo nauji „sparnai“, kažkam – džiaugsmo momentas, kiti tuo metu alpo iš pavydo. Staiga atsidūriau „po didinamuoju stiklu“. Mano jaunystė, nepatyrimas… Juk buvau provincijos dainorėlis!
Buvau padaręs pertrauką muzikinėje veikloje. Tai labai sveika! Ir kai supratau, kad noriu sugrįžti, nebuvo labai sunku. Šiais laikais pradėti nuo nulio kur kas sudėtingiau. Ir jei man būtų reikėję dabar viską pradėti iš pradžių, abejočiau ar verta. Nugali noras muzikuoti, jokiu būdu ne tuštokas troškimas būti žinomam. Kita vertus, kas paragauja tos „duonos“, scenos spindesio, vargu ar begali to atsisakyti. Čia kaip su staiga sužibančiais TV eteriuose žvaigždūnais, kurie kartais ir nusivažiuoja… Man tas nebegresia.
– Apibūdinkite metus, praleistus scenoje. Kas Jums įsimintiniausia, svarbiausia, maloniausia, sunkiausia?..
– Be jokios abejonės, įsimintiniausia, maloniausia yra mano gerbėjai. Juk dainuoju jiems. Būnant trisdešimt metų scenoje atsitinka visko. Tad kažką išskirti, pabrėžti tikrai būtų sunku. Džiaugiuosi, kad po tiek metų ir šiandien esu Lietuvos muzikos scenoje. Džiaugiuosi, kad manęs niekas nepamiršo, kad esu mėgstamas, klausomas, mylimas.
Esu tikras, kad nepadariau jokių klaidų. Nebent tą, kad atgimstant Lietuvai, būdamas tikras lietuvis, atsisakiau visko, ką tuo metu turėjau: filmavimosi, gastrolių, pasirodymų per televiziją. O legendos apie mano bjaurumą, aroganciją lydi mane iki dabar. Bet kažkodėl po pabendravimo su manimi žmonės sako tik viena – ogi visai „fainas“ tas Kerbedis!
– Šis turas pavadintas karališkuoju. Kodėl?
– Esu išrinktas Šlagerių karaliumi. Manau, kad drąsiai galiu savo jubiliejinį koncertų turą per Lietuvą pavadinti karališkuoju (juokiasi).
– Tapote Lietuvos šlagerių karaliumi, tačiau esate pasakęs, kad Jums nebereikia tokių vardų. Kodėl?
– Žinot, tie karaliai, princai… Tai tik žaidimas. Jei žmogui – dainininkui, artistui, aktoriui – Dievo neduota savitai švytėti, skleisti traukos energiją, iš karalių, princų titulų nebus jokios naudos. Gal per daug visko esu patyręs – man tai nebeįdomu. Yra Lietuvoje ir „netituluotų“ karalių, bet tai ne dainininkai, o gydytojai, mokytojai, architektai…
– Ko Jūsų gerbėjai gali tikėtis iš koncerto? Dainuosite naujas ar laiko patikrintas ir gerai žinomas savo dainas?
– Šio turo koncertams ypač ruošiuosi. Mano muzikos gerbėjai, atėję į koncertus, tikrai nepasigailės. Ruošiami specialūs garso, scenos, apšvietimo efektai. Viskas daroma aukščiausiu lygiu.
Koncertuose skambės viskas, ką per 30 metų dainavau scenoje. Bus ir tokių dainų, kaip „Pienių vynas“, „Sakale, lėk“, „Melodija“. Nepamenu, kada paskutinį kartą šias dainas ir dainavau. Tačiau negaliu pasirodyti tik su senomis dainomis, mano klausytojai būtinai išgirs ir naujų kūrinių.
Mano karališkajame ture dalyvauja ir dar keturi Lietuvos atlikėjai. Beje, noriu pabrėžti, kad mano koncertuose niekada nedainuos bebalsiai atlikėjai. Tuos, kuriuos kviečiu dainuoti kartu, vertinu ne už jų išvaizdą, o už balsą. Tai yra svarbiausia. Koncertuose dalyvaus Rosita Čivilytė, Asta Pilypaitė, jaunuoliai: Haroldas, su kuriuo mes esame sudainavę nepakartojamą duetą, bei „Kelio į žvaigždes 3“ dalyvis Valdas. Atlikėjai žiūrovams pateiks ne vieną siurprizą.
– Mažeikiuose Jūs koncertavote ne taip seniai. Kokia buvo publika? Ar skiriasi didžiųjų ir mažesnių šalies miestų publika? Koks yra Jūsų klausytojas?
– Visada malonu grįžti pas publiką, kuri supranta tikrą, gerą muziką. Džiaugiuosi, kad Mažeikiuose visada manęs laukia. Nesvarbu, kokiame mieste, miestelyje dainuočiau, man svarbiausia yra protinga publika. Aš ją ir turiu. Mano gerbėjai – tikrai nepaprasti žmonės.
– Koks turi būti atlikėjas, kad publika jį pamiltų?
– Nuoširdus, tikras ir balsingas (juokiasi).
– Kokia, Jūsų manymu, yra atlikėjo populiarumo paslaptis?
– Svarbiausia – išlikti savimi. Būti savimi. Žinau, kad privalau gerbti žiūrovą ir laikytis elementarios kultūros. Dabar Lietuvoje to beveik nematau. Reikia labai daug patirti, pereiti, kad galėtum „atlaikyti“ solinį koncertą ir kad jis žiūrovams nenusibostų. Deja, daugelis šiandieninių atlikėjų apie tai pamiršta. Tai labai svarbu.
– Daugelis, net ir šių dienų jaunimas, mintinai moka „Pienių vyną“, „Sakale, lėk“ ar „Sustok, traukiny“. Kuris kūrinys artimiausias Jums?
– Negalėčiau pasakyti, kad visi mano kūriniai yra man priimtini. Išskirti tos vienintelės dainos tikrai negalėčiau. Sunku. Neslėpsiu, jog dėl kai kurių dainų, atsiradusių mano diskografijoje, man ne tai kad gėda – aš jas įvertinu kaip nesėkmę. Kartais būna, kad daina tiesiog netiko.
– Kas būtumėte, jei nebūtumėte dainininkas?
– Vis tiek būčiau dainininkas (juokiasi).
– Ką veikiate, kai nedainuojate? Ar turite kokį užsiėmimą, be kurio negalite apsieiti (pavyzdžiui, rytais skaitote laikraščius, gaminate maistą…)?
– Kai nedainuoju, ilsiuosi. Juk dainavimas – mano darbas. Mėgstu gerą poilsį.
Tiesa, nemėgstu vietų, kur būna daug žmonių. Mėgstu ramiai pabūti gerų draugų ar artimų žmonių kompanijoje.
– Ką pasakytumėte apie šiandieninį šou verslą? Ar jis kitoks nei prieš tris dešimtis metų?
– Man dabartinė situacija netrukdo. Labai gerai, kad jaunimas veržiasi į sceną, buriasi į grupeles. Tai daug geriau, nei slampinėti kažkur pakampiais, vartoti narkotikus. Rinka viską atsijoja. Kas scenoje turi pabūti vieną dieną, tas tik tą dieną ir bus, kam bus skirta daugiau, tas ilgiau ir dainuos. Tačiau yra tokių atlikėjų, kurie ne tai kad luošina, bet „nuprotina“ mūsų jaunimą. Kalbu apie Ostapenko, YVA ir kitus tokius panašius….
– Kai kurie šalies šou verslo atstovai pasuko į politiką. Ar save įsivaizduotumėte šioje srityje?
– Manęs niekada niekas nepamatys dalyvaujančio politikoje. Geriau jau aš dainuosiu.
Nuotraukos iš asmeninio albumo: „Nesvarbu, kokiame mieste, miestelyje dainuočiau, man svarbiausia yra protinga publika. Aš ją ir turiu. Mano gerbėjai – tikrai nepaprasti žmonės“, – džiaugėsi K. Kerbedis.
