Aplinka – švaresnė, o parduotuvės?

Taromatus turinčius prekybos centrus ir nedideles bei kaimų parduotuves neretai vienija bendras vardiklis – gyventojų netvarkingumas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Visuomenės nuomonių apklausos rezultatai byloja: Lietuvos gyventojai yra gerai informuoti apie vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemą.
Tokį teiginį prieštaringai vertina prie klientų atneštų pakuočių tiesiogiai prisiliečiantys taromatų operatoriai.
Nemažai diskusijų bei klausimų kyla ir dėl depozito sistemos reikalavimų, taikomų mažosioms bei kaimų parduotuvėlėms.

Nuo vasario 1 dienos vienkartinių gėrimų pakuotes grąžinti ir atgauti užstatą galima visose parduotuvėse, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 300 kv. metrų, bei visose be išimties kaimo parduotuvėse.
Visuomenės nuomonės tyrime apie Lietuvoje ilgiau nei pusmetį veikiančią depozito sistemą dalyvavo per tūkstantis pilnamečių respondentų iš 19 Lietuvos miestų ir 23 kaimų.
Paaiškėjo, jog 97,9 proc. apklausos dalyvių žino apie tai, kad, pirkdami gėrimus vienkartinėje taroje, sumoka 10 euro centų užstatą, kurį paskui, grąžinę tarą, gali atsiimti. Beveik 90 proc. apklaustųjų įvardijo, kokio dydžio užstatą sumoka pirkdami gėrimus, išpilstytus stiklinėje, plastikinėje bei skardinėje taroje, pažymėtoje užstato ženklu.
Palankiausiai ją vertina jaunesni, aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.
Skelbiama ir tai, kad užstato sistema Lietuvoje startavo itin sėkmingai ir viršijo lūkesčius. Planuota, kad 2016 metais bus surinkta ir sutvarkyta 64 proc. vienkartinių gėrimų pakuočių, tačiau dabar teigiama, kad turėtų būti surinkta maždaug 73 proc. pakuočių.

Pamato įvairių dalykų

Statistika ir tyrimai liudija viena, o štai „Santarvės“ pašnekovas – taromato operatorius Vytautas pasidalijo savo nuomone, kad ne viskas yra gerai.
Esą egzistuoja problema dėl to, kad mažosios miestų, o taip pat kaimų parduotuvės neturi tokių sąlygų pakuotėms surinkti, kokias turi didieji prekybos centrai. Kita to paties medalio pusė ta, kad dalis gyventojų yra nelabai tvarkingi. Jeigu informacijos apie naudojimąsi taromatais žmonės ir girdi, tai dalis ją įsisąmonina pernelyg lėtai.
„Vienas dalykas, kad jie atgabena užstato ženklu nepažymėtus ir taromatų nepriimamus šampano, degtinės butelius, tad apkrauna mus šiukšlėmis. Antra – žmonių nevalyvumas. Ir ko tik neprisižiūrime – tose pakuotėse ir visokių vabalų: skruzdėlių, tarakonų, ir kitų gyvių – būna“, – situaciją apibūdino pašnekovas.
Mažųjų ir kaimų parduotuvių, kuriose tara superkama rankiniu būdu, savininkai baiminasi, kad, užsiimdamos savo pagrindine veikla – prekyba maisto produktais – ir šalia surinkdamos ne visada švarią tarą, rizikuoja nusižengti švaros ir tvarkos reikalavimams.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė neslepia, kad atsiliepimų ir nuogąstavimų tarnyba sulaukia.

Plačiau skaitykite šeštadienio laikraštyje.