„Rapsoila“ jau yra pagaminusi apie 2 tūkst. tonų rapsų metilo esterio, tačiau tik trečdalis produkcijos sulaukė pirkėjų. Bendrovės vadovo Edvardo Čaplinsko teigimu, antrinis gamyklos produktas – rapsų išspaudos – kol kas turi didesnę paklausą. 
PIRKĖJŲ NEDAUGĖJA
Gamykla pajėgi perdirbti 30 tūkst. tonų ir pagaminti 10 tūkst. tonų rapsų metilo esterio, tačiau supirkta tik 16 tūkst. tonų.
Anot E. Čaplinsko, gaminti daugiau rapsų metilo esterio neapsimoka, nes biodyzelinas dar nėra populiarus. Kol kas parduota tik trečdalis pagamintos produkcijos, likusi dalis saugoma saugyklose.
Kol buvo superkamas derlius, gamykla buvo sustabdyta. Nuo spalio mėnesio vėl spaudžiamas aliejus, jis perdirbamas į rapso metilo esterį, kuris yra biokuro komponentas.
PIRMOSIOS SUTARTYS
Pagrindinė „Rapsoilos“ pagaminto produkto pirkėja yra didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „LUKoil Baltija“. Dešimt jos degalinių biodyzelinu prekiauja nuo birželio mėnesio.
„Rapsoila“ yra pasirašiusi sutartį ir su bendrove „Pakrijas“, kuri metilo esteriu aprūpins Vilniaus autobusų parką. Tačiau kol kas ji nupirko vos 10 tonų esterio.
Apie porą šimtų tonų esterio ketina nupirkti Utenos firma, turinti degalinių tinklą.
Anot E. Čaplinsko, kol kas šie klientai biodyzelino komponentų perka labai mažai. „Rapsoila“ tikisi parduoti tik apie pusę pagaminto metilo esterio. „Likusią pusę teks sandėliuoti. „LUKoil Baltija“ bazėse vietos yra“, – situaciją apibūdino pašnekovas.
IŠSPAUDOS POPULIARESNĖS
„Gamyba neturėtų būti ir nuostolinga. Tikimės nulinio finansinio rezultato“, – teigė E. Čaplinskas, pridūręs, kad nuo nuostolių gali apsaugoti… rapso išspaudos. Anot jo, iki 360–380 litų už toną sumažinus išspaudų kainą, šis produktas įgijo paklausą.
Specialistų teigimu, rapsų išspaudos yra vertingas pašaras ne tik galvijams, bet ir kiaulėms. Ukrinų gamyklą žino stambūs ūkininkai, bendrovės, kooperatyvai iš visos Lietuvos. Jau parduota 6 tūkst. tonų išspaudų.
PARAMA TEBĖRA NEAIŠKI
Anot E. Čaplinsko, gamybos apimtis riboja ir nežinia dėl valstybės paramos. Nors ir žadėta skirti po 160 litų už perdirbto rapso toną, tačiau kada gamintojus pasieks pinigai, neaišku.
Kol tebevyksta debatai, kaip paskirstyti pinigus, atsiranda pokyčių ne perdirbėjų naudai. Pavyzdžiui, buvo numatyta subsidijuoti 3 tūkst. tonų pernykščio ir 16 tūkst. tonų šiemetinio „Rapsoilos“ perdirbto rapso. Pastaruoju metu remiamas kiekis sumažėjo iki 14 tūkst. tonų.
„Atsiskaityti su rapso pardavėjais iš banko ėmėme paskolą. Subsidijos palengvintų mūsų padėtį. Tačiau nesulaukiame nei pinigų, nei konkrečių paaiškinimų“, – situaciją apibūdino E. Čaplinskas.
DALIJOSI PATIRTIMI
Kitose šalyse biodyzelinas naudojamas seniai. Lietuvos vairuotojai šį kurą vertina atsargiai, neva jis kenkiąs automobilių varikliams.
E. Čaplinsko teigimu, tokie įtarimai kyla dėl to, kad vartotojams trūksta informacijos. „Rapsoila“ su koncernu „MG Baltic“, kuriam priklauso ekologišką priedą bioetanolį gaminanti Šilutės spirito gamykla, Vilniuje organizavo konferenciją. Jos tikslas – populiarinti perspektyvų ir ekologišką kurą.
Per konferenciją aptarti biokuro pranašumai ir trūkumai, svarstyta, kaip skatinti biodegalų gamybą ir naudojimą. Apie valstybės paramą papasakojo, patirtimi pasidalijo Slovakijos, Čekijos rapsų perdirbėjai.
PATVIRTINTA PROGRAMA
„Rapsoila“ dar gegužės mėnesį dėl stringančios biodegalų realizacijos kreipėsi į Ūkio ministeriją, šalies Premjerą.
Rugpjūčio 19 dieną Vyriausybė patvirtino biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programą. Iki 2010 metų biokuro apimtis numatyta padidinti iki 20 tūkst. tonų bioetanolio ir 40 tūkst. tonų biodyzelino per metus.
Jau 2005 metais reikės pagaminti 7,2 tūkst. tonų bioetanolio ir 13,8 tūkst. tonų biodyzelino, arba 2 proc. bendro sunaudojamo degalų kiekio per metus. Iki 2010 metų toks kuras turi sudaryti ne mažiau kaip 5,75 proc. viso rinkoje esančio transporto kuro. Lietuva didinti biokuro gamybą yra įsipareigojusi pagal ES reikalavimus.
„Ši programa nereali. Į ją įrašytos bendros tezės. Kaip ji bus įgyvendinama, nekalbama“, – „Santarvei“ teigė E. Čaplinskas.
Šią problemą jis kėlė ir per pasitarimą, vykusį Ūkio ministerijoje. Jos atstovai paaiškino, kad programos įgyvendinimą reglamentuos atskiri nutarimai, kiti dokumentai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
