Paskelbti šių metų savivaldybių, kuriose geriausia gyventi, reitingo tyrimai rodo, kad iš šešiasdešimties šalies savivaldybių, Mažeikiai – dešimtoje vietoje.
Tuo tarpu pagal Vyriausybės 2007 metais sudarytą reitingą, mūsų rajonas vis dar laikomas probleminiu.
Ar išties gera gyventi mūsų mieste, klausinėjome mažeikiškių gatvėje.

Povilas BAGUCKAS:
– Nors ir esu mažeikiškis, bet mažai būnu savo mieste, nes dirbu užsienio kompanijoje. Todėl man sunku pasakyti, kaip dabar gyvena mūsų miestas. Bet masinė gyventojų emigracija rodo, kad pas mus situacija tikrai nėra gera. Viena mano dukra mokosi Anglijoje, o kita – gimnazijos 10 klasėje. Mažoji labai nenori išvažiuoti studijuoti svetur, bet kad kito pasirinkimo ir nebelieka – ten pigesnės studijos, kitoks požiūris į studijuojantį jaunimą.
Tikrai negaliu atsakyti, ar mes nusipelnėme patekti į geriausiai gyvenančių savivaldybių dešimtuką.

Ada (nenorėjusi skelbti savo pavardės):
– Jau 30 metų gyvenu Mažeikiuose, bet taip ir nepamėgau jų. Tam yra nemažai priežasčių. Pirmiausia tai trūksta miestelėnams nuoširdumo, draugiškumo. Antra – akis bado nešvara gatvėse: prasivalome centre, o visi pašaliai prišiukšlinti, šunys vedžiojami, kur papuola, trūksta šiukšliadėžių šunų ekskrementams. Trečia priežastis – labai trūksta pareigūnų priežiūros, nes vis daugiau girtaujančių žmonių kelia triukšmą, ne tik namuose, bet ir kiemuose, gatvėse.
Mano dvi dukros dirba užsienyje ir yra labai patenkintos. Neabejoju, kad mano abu sūnūs taip pat paliks Mažeikius.
Taip norėtųsi, kad mūsų miesto valdžia ne tik gražiai kalbėtų, bet ir tinkamai atliktų savo darbą.

Agota MEIŽTIENĖ:
– Man patinka mūsų miestas. Jis kasmet tampa vis gražesnis ir jaukesnis. Atrodo, kad mūsų valdžia kiek gali, tiek stengiasi, kad Mažeikiai gražėtų. Manau, kad gal kažkiek trūksta pačių gyventojų iniciatyvos. Ypač dabar, kai vyksta namų renovacijos.
Puiku, kad mes gauname pinigų iš ES, kuriuos galime panaudoti miesto gražinimui, pastatų renovacijai ir kitiems projektams, gerinantiems miesto ir rajono gyventojų gyvenimo kokybę, mažinantiems nedarbą.

Vilma ŠAKIENĖ:
– Aš esu labai sėslus žmogus, kad ir kaip būtų sunku gyventi, niekaip negalėčiau išvažiuoti iš savo gimtojo miesto. Buvo laikas, kai neturėjau darbo, bet ir tada nekilo minčių išvažiuoti kitur. Man labai patinka mūsų miestas, ir mano šeimai gera gyventi jame.
Mano nuomone, stiprūs žmonės gali visur gyventi gerai. Labai daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Esu didelė optimistė ir tikiu, kad mes gyvensime Mažeikiuose dar geriau ir gražiau.
O kad patekome į geriausiai gyvenančių savivaldybių dešimtuką, tikriausiai didelę reikšmę turėjo ir mūsų naftos perdirbimo gamykla.

Petras DAUKŠA:
– Kad Mažeikiuose pasidarė kažkiek gražiau, sutinku, bet kad geriau gyventi – tai tikrai ne. Didelis bedarbių skaičius rodo, kad pas mus nėra viskas labai gerai. Mano paties dukra su trimis savo vaikais išvyko uždarbiauti į užsienį. Bankrutavus verslui pasiliko skolos – kitos išeities ir nebuvo. Bet kiek daug yra tokių žmonių, kaip kad mano dukra.
Gerai, kad dar yra pas mus naftos perdirbimo gamykla, o jei nebeliktų jos – manau, kad visas miestas pajustų, ką tai reiškia.

Rimantas MAŽRIMAS:
– Man patinka gyventi mūsų mieste. Čia aš užaugau ir pats dabar jau auginu du vaikučius. Niekur nenorėčiau išvažiuoti iš savo miesto. Gražėja čia daug kas: kai kurios gatvės tvarkomos, sodinami gėlynai, prieš naujus metus gražiai puošiamasi, vaikams rengiamos žaidimų aikštelės, taip pat mieste įvairių švenčių netrūksta. Tik mes su žmona nelabai galime kur išeiti, kol dar maži mūsų vaikai.
Manau, kad ir mūsų valdžia kažkiek stengiasi, ir kiek man žinoma, daug prisideda AB „ORLEN Lietuva“.
Vaida ZIGMANTIENĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos