Šiuo metu vyksta diskusijos, ar Mažeikiams reikalingos gyvūnų kapinės. Kol jų nėra, gyventojai savo nugaišusius ar užmigdytus augintinius laidoja bet kur, išmeta pakelėse arba net į šiukšlių konteinerius.
Savivaldybėje neseniai buvo diskutuota šia tema – ir prieita prie nuomonės, kad yra poreikis Mažeikiuose steigti gyvūnų kapines.
Gatvėje sutiktų mažeikiškių klausėme, ar reikia mūsų miestui gyvūnų kapinių ir kur jos turėtų būti įrengtos.
 Karolina Grinciutė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Karolina Grinciutė, moksleivė: – Įdomus klausimas. Gal ir reikėtų – juk augintiniai miršta ir yra tokių žmonių, kurie juos dievina, myli, nori turėti kažkokią atminimo kertelę. Be to, manau, kad kapinėms įrengti didelių investicijų ir ploto nereikia. Pati turiu šuniuką ir du kačiukus, tačiau kol kas apie šią problemą negalvojau. Manyčiau, kad gyvūnų kapines būtų galima įrengti prie įvažiavimo į miestą arba kur nors netoli senųjų miesto kapinių. |
 Stasys. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Stasys, senjoras: – Nors pats augintinio neturiu, pačiai kapinių idėjai tikrai nesipriešinčiau. Juo labiau kad pas mus dabar yra įsigalėjusi šunomanija. Aš pats nemanau, kad yra būtinybė daugiabučiuose namuose laikyti šunis. Bet žmonės tampa vienišiai, nebenori arba nebemoka bendrauti, gal jiems augintinis – tai išeitis. Tokias kapines privalu būtų įrengti už miesto ribų, kas labai norės, tas nuvyks. |
 Marta Jašmontienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Marta Jašmontienė, senjorė: – Vienareikšmiai atsakau – tokios kapinės yra būtinos. Turėjau šuniuką, kuris, laikui atėjus, nugaišo, ir teko sukti galvą, kur jį palaidoti. Aišku, gailėjausi, nekilo ranka paprasčiausiai išmesti, tad nunešiau į miesto ribose esantį pušyną ir užkasiau. Dabar vėl įsigijau šuniuką ir žinau, kad kada nors vėl susidursiu su ta problema. Manau, kad gyvūnų kapelius, kurie tikrai neužimtų didelio ploto, būtų galima įrengti pavenčiuose, kur nemažai apleistų pievų ir krūmynų. |
 Alfonsas Gedminas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Alfonsas Gedminas, metalo apdirbimo specialistas: – Atsižvelgdamas į savo patirtį, sakau: aišku, kad reikia. Dabar žmonės laidoja savo augintinius kur pakliūva. Jei būtų kapinės, tai būtų galima atlikti kultūringai. Kol su augintiniu gyveni, labai prisiriši, myli jį, tad ir paskutinėmis dienomis pasielgti su juo norisi garbingai. Pats trylika metų turėjau šuniuką. Vaikai surado jam vietą ir palaidojo kažkur Šiauliuose. Balsuočiau, kad kapinės būtų įrengtos už miesto ribų. Manau, kad žmonės, kurie norės, tikrai ras galimybę, kaip iki tų kapinaičių nueiti ar nuvažiuoti. |
 Indrė Balčytė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Indrė Balčytė, augina vaiką: – Mintis įrengti gyvūnų kapines – visai nieko. O kur juos iš tikrųjų laidoti? Neseniai nusipirkome jauną šuniuką, bet kada nors juk iškils ta problema… Anksčiau turėjome triušį – palaidojome kaime, žiurkėną – užkasėme pavenčiuose. Tokias kapines, manyčiau, reikia įrengti tik už miesto, mieste joms – ne vieta. |
 Gediminas Ražėnas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Gediminas Ražėnas, tolimųjų reisų vairuotojas: – Jeigu augintinį myli, esi prie jo prisirišęs, tai iš tikrųjų iškyla problema, kur jį palaidoti. Pats turiu jau penkiolikos metų katiną, tai pirmas mano augintinis. Ir tikrai ateis tas laikas, kai teks sukti galvą, kur jį tinkamai palaidoti. O kapines siūlyčiau įrengti tokioje vietoje, kad susisiekimas būtų prieinamas kiekvienam, net ir senyvo amžiaus mažeikiškiams, kurie dažniausiai ir garbina savo augintinius bei juos be galo myli. |
kapines turi buti miesto centre ir krematoriumas salia.Kokia pele gali visa laidoti,o karvute nepatogu,kremuoti reiketu:)
Manau, kad kapinės reikalingos. Pritariu, kad jos turėtų būti už miesto. Tik neperlenkim lazdos, nestatykime paminklų. Tai galėtų būti paprasta laikas nuo laiko nušienaujama pieva.