Kiekvieną dieną vis daugiau žmonių registruojasi šalies darbo biržose. Darbdaviai nebeišgali išlaikyti darbuotojų, todėl juos atleidžia.
Praeivių Mažeikių miesto gatvėse klausėme, ar jiems nebaisi nedarbo šmėkla ir ar gali esant tokiai situacijai išgelbėti bedarbio pašalpos.
Valentina TRETJEKOVA:
– Kol kas dirbu, bet net baisu pagalvoti, kas būtų, jei netekčiau darbo – pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Būtų be galo sunku.
Todėl manau, kad geriau kentėti ir mėginti išlaikyti darbo vietą, kad ir su mažesniu atlyginimu. Abejoju, ar darbo birža ir pašalpos išgelbės.
Jonas JOČENKA:
– Šiais laikais būna ir geriau, ir blogiau. Tačiau esu įsitikinęs, kad kas nori, tas ir randa darbą. Nelabai kas pasikeitė tuo klausimu, nes kaip ir visada, daug kas priklauso nuo išsilavinimo ir įgytos specialybės. Sunkiausia tiems, kurie neturi darbo patirties.
Netikiu gąsdinimais krize, nes ji baisi tik viršininkams, todėl manau, kad sunkmetis netrukus praeis ir darbo vėl visiems pakaks. Visada galima rasti išeitį. Pasispaudus ir už prastovas mokamus pinigus galima kurį laiką pragyventi. Todėl ir darbą, kad ir mažiau apmokamą, geriau stengtis išlaikyti, nei registruotis darbo biržoje.
Stasys GRIGAS:
– Man bedarbystės šmėkla nėra baisi. Šiuo metu atostogauju, bet žinau, kad kai grįšiu, darbo vieta man bus garantuota.
Manau, kad geriau darbe sėdėti, nes darbo birža vis tiek nieko gero neduoda. Geriau dirbti, nei darbo biržoje registruotis. Jeigu kito kelio nebėra, tik tada eiti į darbo biržą.
Žinoma, kai jau nebėra kitos išeities, bedarbio pašalpos gali bent kurį laiką padėti.
Genutė MAŽEIKIENĖ:
– Nedarbo dar nejaučiu, bet atlyginimai tai stipriai sumažėjo. Diržus susiveržėm ir neaišku, kiek dar reikės juos veržtis. Kalbos vis netyla, kad darbo užmokestis mažės 2030 proc.
Be abejo, pagrindinis išsigelbėjimas bedarbiams yra darbo birža, nes abejoju, ar už mokamas darbuotojams prastovas šeima prasimaitins, be to, nėra garantijos, jog tie pinigai bus mokami.
Minčių visokių kyla, ir darbo kito ieškotis, bet iš tiesų manau, kad keisti ir ieškoti darbo šiais laikais yra beprasmiška.
Danutė:
– Žinoma, bedarbystė atrodo baisi, todėl džiaugiuosi, kad kol kas dar turiu darbą. Tačiau kaip ir daugelis gyventojų, negaliu būti tikra, kad ateityje nepapildysiu bedarbių gretas.
Be abejo, padėtį apsunkina mažėjantys atlyginimai. O darbo birža tikrai ne išeitis.
Mano žiniomis, norint gauti nemažą pašalpą, reikia būti išdirbus 18 mėnesių, kitu atveju nieko negausi.
Andrius MUSULAS:
– Bedarbystės baimė sklando daug kur, nors šiandien ir dirbam, bet rytoj gali jau ir nebedirbti. Nieko pastovaus šiais laikais nėra, todėl progai pasitaikius pasiteirauju dėl kito darbo.
Jei jau taip nutiko, kad darbdavys nebeišgali mokėti atlyginimų, tai žmonėms geriau kreiptis į darbo biržą, nes bent kažkiek pragyvenimui gaus.
Janina SRIBALIUTĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
