Rytoj Baltijos kelio atkarpoje netoli Pasvalio, prie prieš dvidešimt metų pastatytų koplytstulpių rinksis Lietuvos miestų ir rajonų žmonės, bus deginami laužai, dalijamasi prisiminimais. Į prisiminimų vietą vyks ir mažeikiškiai, kur paminės Baltijos tautų vienybės ir laisvės siekio dvidešimtmetį.
Gatvėje sutiktų žmonių klausėme, kaip jie vertina šią akciją ir ar patys norėtų joje dalyvauti?
Arvydas ABRUTIS:
– Tokios akcijos reikalingos, kad žmonės prisimintų tai, kas buvo, išsaugotų ateities kartoms. Manau, iki šiol mumyse dar yra išlikusi patriotizmo dvasia. Pastaruoju metu gal net stiprėja. Pats mielai dalyvaučiau akcijoje, bet nėra galimybių.
Kostas SUTKUS:
– Bet koks tautos susitelkimas duoda naudos. Daugiausia tuo turėtų domėtis jaunimas, kad nepamirštų, kas svarbiausia. Mūsų vaikai jau dideli ir gali nuspręsti, kas buvo teisinga, o kas ne.
Aldona KIŽIENĖ:
– Jei neminėsime tokių datų, kaip Baltijos kelias, jaunimas nieko nežinos. Priminimai tam ir reikalingi, kad žmonės nepamirštų to, kas buvo brangu.
Jei būtų galimybė, tikrai važiuočiau dar kartą susikibti rankomis Baltijos kelyje, kaip ir prieš dvidešimt metų. Labai pakiliai tuo metu visi jautėmės, jokios baimės ar nerimo širdyse nebuvo.
Konstantinas PETROŠIUS:
– Manau, prisiminti Baltijos kelią yra būtina, tai buvo vienas pirmųjų lietuvių patriotinių žingsnių. Juk jei neliks prisiminimų, neliks ir pačios Lietuvos. Žinoma, būtų smagu, kad susirinktų kuo daugiau žmonių, bet juk per prievartą jų neatvarysi.
Kadangi sveikata šlubuoja, pats niekur važiuoti negalėsiu, todėl Baltijos kelio paminėjimą teks stebėti per televizorių.
Birutė:
– Organizuojamės su draugėmis vykti į Baltijos kelio paminėjimą. Juk mes lietuviai, todėl turime ten būti. Prieš dvidešimt metų neteko stovėti susikibus, todėl norisi tai padaryti nors dabar. Pajusti tai, ką tuomet jautė žmonės.
Man be galo gražu yra klausytis tų žmonių, kurie Baltijos kelyje dalyvavo prieš dvidešimt metų, kaip jie su pakylėjimu prisimena tuometines emocijas ir išgyvenimus.
Nijolė NARKIENĖ:
– Teko pačiai prieš dvidešimt metų stovėti Baltijos kelyje, ir tikrai niekada nepamiršiu šio jausmo. Ši akcija giliai įsirėžė atmintin, liko visam gyvenimui. Nuvažiuoti dar kartą? Pati jau mačiau, patyriau, kaip tai būna, todėl būtų geriau, kad važiuotų kiti, ypač jauni, žmonės.
Žinoma, gal dabar nebus to, ką mes matėm, užlies kiti jausmai, bet neabejoju, kad tas renginys paliks neišdildomą įspūdį kiekvieno dalyvio širdyje.
Kalbino Janina SRIBALIUTĖ
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO
