Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai atsidūrė kryžkelėje. Paskubomis sutikę dirbti privatininkui, netrukus jie pareiškė buvę apgauti, nespėję susigaudyti, ir patikino kaip ir anksčiau norintys likti Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros padaliniu.
Pripažįstama, kad būtina atnaujinti „greitosios“ technikos bazę ir įrangą, suremontuoti patalpas, o tam reikalingi dideli kapitaliniai įdėjimai. Tačiau privatizuoti skyrių suskubta net neįvardijus naujosios bendrovės steigėjų, nepateikiama verslo ir paslaugų teikimo planų, nenumatytos konkrečios investicijos.
Mažeikiškių klausėme, ar jie pritaria, kad greitoji medicinos pagalba būtų privatizuota.
Arvydas, statybininkas:
– Mano įsitikinimu, toks žingsnis bus dar vienas nepatogumas gyventojams. Privati „greitoji“ ir lieka privati. Tikrai netikiu, kad žmonėms nuo to būtų geriau. Tuo labiau kad dabar dar niekas neaišku, nėra jokių konkrečių pažadų, ką naujieji savininkai ruošiasi padaryti pacientų patogumui. Ką ten kalbėti apie pažadus, jei net neaišku, kas juos turi duoti. O kur nėra aiškumo, ten nieko gero negalima ir tikėtis.
Vida, pensininkė:
– Privatizavimo atveju neaišku, kaip bus. Ar „greitoji“ liks kaip ir buvusi, ar, kai ją išsikviesi, iš tavęs paprašys sumokėti 10–20 eurų arba 40 litų. Dabar, ačiū Dievui, to dar nereikia. Tačiau „greitoji“ bet kokiu atveju ir turi likti „greitąja“ pilna to žodžio prasme. Tiesa, kiek man teko susidurti su šios medicinos grandies darbu, „greitoji“ prisistatydavo operatyviai. Neaišku, kaip bus, jei ji taps privati. Sakyčiau, tegu ji ir lieka kaip buvo – valstybinė institucija. Iš karčios patirties žinome, kad privatininkui svarbu tik pinigai, bet ne žmogus.
Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad esu už kokybišką medicininę priežiūrą ir kokybiškas medikų paslaugas, nežiūrint to, kieno ratuose jie sėdi.
Jadina KRASAUSKIENĖ,
pensininkė:
– Manau, kad geriau būtų, jeigu „greitoji“ ir toliau priklausytų Pirminės sveikatos priežiūros centrui. Kai ji taps privatininkų nuosavybe, neaišku, ar nepareikalaus iš mūsų pinigėlių.
Taip pat manau, kad šis procesas neturėtų vykti taip greitai. Gal reikėtų leisti visuomenei pasvarstyti. Žmonės turėtų žinoti, kas privatizuoja „greitąją“, kaip toliau žada dirbti. Ar nebus eilinį kartą žmonės ir vėl apgauti. Privatizacija bus pasinaudota kaip priedanga, po kuria pasislėpę kai kas pasinaudos galimybe traukti pinigus iš žmonių kišenės.
Leonas MINEIKIS,
teisininkas:
– Kalbant apie privatizaciją, reikia kuo daugiau aiškumo, kuo daugiau detalių. Kokias paslaugas Greitoji medicinos pagalba suteiks ligoniui, ar jos bus mokamos? Tik tai žinant, galima spręsti, pritarti privatizavimui, ar ne. Visur būtinas grynumas, skaidrumas. Galbūt UAB’o akcininkų ketinimai ir patys geriausi, bet kai visa tai lieka šešėlyje, komentarų negali būti.
Albertas ANTANAVIČIUS,
veterinarijos gydytojas:
– Kalbant apie Greitosios medicinos pagalbos priklausomybę, svarbiausia yra tai, kad neaišku, kas ją privatizuoja. Visiems turi būti aiškios sąlygos, nuo kurių priklauso šios tarnybos egzistavimas ir išlikimas. „Greitoji“ – viena iš pagrindinių tarnybų, kurios kritiniu momentu, nelaimės atveju suteikia žmogui pagalbą. Jeigu jos egzistencija neaiški, tai neaiškumų neišvengs ir tie, kurie laukia jos paramos. Iš praktikos visi žinome, kad geriau dirbti, kai, žmogus, žinai, ką ir dėl ko dirbi.
Vitalija BORUSIENĖ,
socialinė darbuotoja:
– Pertvarkomis ir naujais vėjais nepasitikiu. Jau geriau viskas tegul lieka kaip buvę. Bent jau atsitikus nelaimei būsi tikras, kad, iškvietus „greitąją“, ji tau suteiks pirmąją pagalbą. Jeigu ji bus privačiose rankose, tai gal tavo liga bus ne tokia, dėl kurios medikai atvyktų, arba atstumas per didelis.
Suprantu, kad „greitajai“ reikia naujų automobilių, kad dirba su sena įranga. Tačiau vargu ar akcininkai pasiruošę tokioms didelėms investicijoms, kad pagerintų materialinę bazę. Nukentės ir darbuotojai. Prasidės etatų mažinimas, padidės darbų apimtys. Juk taip visada būna, kai tik kas nors ką nors privatizuoja.
Kalbino Bernarda PLASTININA
Fotografavo Sigitas STRAZDAUSKAS
