Reivyčių gyventojai, sužinoję, kad bendrajame miesto plane yra numatytas geležinkelio iškėlimas už miesto, ir geležinkelis eis per jų gyvenvietę, įteikė Savivaldybės Tarybai protestą.
Žmonės sunerimę dėl savo žemių, kurios ribosis su geležinkeliu, kainos ir baiminasi, kad gali būti apribota jų ūkinė veikla.
Pasigedę informacijos apie miesto bendrąjį planą Reivyčių gyventojai savo iniciatyva surengė susitikimą su rajono valdžios atstovais.
KELIA NERIMĄ
Reivytiškis žemės savininkas Aleksandras Rakštys sakė nesuprantąs, kodėl nebūtų galima geležinkelio iškelti į kitą vietą, kad projektas nesikirstų su žmonių interesais ir nebūtų naikinamas miškas.
„Kam iš viso plane reikėjo nurodyti geležinkelio liniją, jei, specialistų tikinimu, vargu ar ji bus nutiesta? Atrodo, lyg ir nereikšmingas brūkštelėjimas, bet jis žmonėms kelia didelį nerimą, nes nebuvo tinkamai išaiškinta, kodėl būtent čia yra numatoma tiesti geležinkelį. Manau, rajone yra nemažai laisvų plotų, kur jis niekam netrukdytų“, – savo mintis susirinkusiems į susitikimą reivytiškiams ir Savivaldybės atstovams dėstė A. Rakštys.
Žmonės piktinosi, kad padidės ne tik oro tarša, bet ir triukšmas, pravažiuojantys traukiniai sudarys nepatogumų gyvenantiesiems netoli planuojamo geležinkelio.
NEGAVO RAŠTIŠKŲ
PRIEŠTARAVIMŲ
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė Reivyčių bendruomenės atstovams priminė, kad geležinkelio perkėlimo galimybė buvo numatyta jau bendrojo plano koncepcijoje, kurią rajono Taryba patvirtino šiemet birželio mėnesį.
Architektės teigimu, rengiant bendrąjį planą Savivaldybė ne kartą organizavo viešus pristatymus, tačiau nė karto nebuvo sulaukta priekaištų dėl geležinkelio galimo iškėlimo į Reivyčius.
„Per visą šį laikotarpį nebuvo gauta raštiško prieštaravimo dėl geležinkelio iškėlimo. Per spalio 30-ąją vykusį viešąjį bendrojo plano pristatymą nepasitenkinimas buvo išsakytas tik žodžiu. Tuomet buvo paprašyta, kad visi pageidavimai būtų pateikti raštu, tačiau jų nesulaukėme, o dabar jau visi terminai bendrojo plano koregavimui baigėsi“, – sakė skyriaus vedėja.
NĖRA PAGRINDO
NERIMAUTI
Architektės teigimu, žmonėms nėra pagrindo nerimauti, nes bendrasis planas – tik ateities vizija, o tai nereiškia, kad viskas bus taip, kaip nurodyta bendrajame plane.
„Žemės savininkai neturės jokių problemų, nes bus dar ruošiami specialieji planai, kuriuos privaloma suderinti su gyventojais. Jei žmonės nesutiks, tai ir geležinkelio nebus“, – žadėjo D. Štakonaitė.
Skyriaus vedėja susirinkusiesiems sakė, kad reikalui esant geležinkelio ruožą bus galima perkelti į kitą vietą. Esą ši vieta pasirinkta kaip optimalus variantas, kad kuo mažiau būtų pažeisti žmonių interesai. Dabar geležinkelis numatomas šalia dujotiekio trasos – bet kokiu atveju šalia objektų reikalingos sanitarinės zonos. „Bus palikta 50 metrų nuo geležinkelio neužstatymo zona, toliau bus galima statyti ir vykdyti ūkinę veiklą“, – sakė D. Štakonaitė.
Geležinkelio atšaka numatyta kaip viena iš galimybių sprendžiant transporto srautų sureguliavimo problemą.
„Bendrajame plane taip pat numatyti ir viadukai per geležinkelį, bet tai nereiškia, kad jie visi bus pastatyti ir stovės nurodytose vietose“, – apie bendrojo plano realizavimo principus kalbėjo D. Štakonaitė.
Savivaldybės atstovė susirinkusiuosius ramino, primindama ir apie pinigus – iškeliant geležinkelį prireiktų milijoninių investicijų, kurių artimiausiu metu gauti nenumatoma.
TRŪKSTA LOGIKOS
Susitikime su Reivyčių bendruomene dalyvavusi „Mažeikių naftos” profsąjungos lyderė, buvusi Tarybos narė Virginija Vilimienė sakė palaikanti gyventojus. Jos nuomone, bendrajame plane nurodyta geležinkelio iškėlimo galimybė yra nelogiška.
„Kam iš viso ją reikėjo nurodyti, jei jau dabar ten yra tvirtinami detalieji planai gyvenamųjų namų kvartalams? Manau, kad reikėtų pakoreguoti bendrąjį planą ir atsisakyti geležinkelio tiesimo per Reivyčius idėjos. Būtina paisyti gyventojų nuomonės“, – mintis dėstė V. Vilimienė.
„Santarvei“ paklausus, kodėl Tarybos narė neišreiškė nepasitenkinimo, kai buvo svarstoma ir tvirtinama bendrojo plano koncepcija, V. Vilimienė atsakė, kad tada į bendrąjį planą neįsigilino.
„Buvo kalbama, kad geležinkelis eis per Reivyčius, bet nebuvo nurodyta, kurioje konkrečioje vietoje, maniau, kad per buvusį aerodromą. Tada žmonių interesai būtų mažiau paliesti. O dabar paaiškėjo, kad jei geležinkelis eitų taip, kaip parodyta bendrajame plane, reikėtų iškirsti apie 40 hektarų miško. Tai tikrai nelogiška ir būtina ieškoti kitų variantų“, – tikino buvusi Tarybos narė.
PRIVERS APLINKYBĖS
Susitikime su Reivyčių gyventojais dalyvavęs Seimo nario Stanislovo Giedraičio padėjėjas Algirdas Petravičius „Santarvei“ sakė, kad žvelgiant į perspektyvą ir vykdant Europos Sąjungos reikalavimus anksčiau ar vėliau geležinkelis bus iškeltas iš miesto.
A. Petravičiaus teigimu, S. Giedraitis buvo nuvykęs į Reivyčius, susitiko su bendruomenės pirmininke ir išsakė nuomonę, kad geležinkelio iškėlimas negali sukelti problemų žmonėms. Šis klausimas turi būti kuo daugiau viešinamas, žmonėms sudaroma galimybė pasisakyti.
A. Petravičius sakė abejojąs, ar viadukai ir tuneliai gali išspręsti geležinkelio problemą.
„Mažeikių mieste yra gana aukšti gruntiniai vandenys, dėl to viadukas ar tunelis būtų nepatvarūs. Be to, transporto srauto tai niekur nenukeltų, jis vis vien liktų mieste“, – sakė A. Petravičius.
Pasak Seimo nario padėjėjo, geležinkelio iškėlimas iš miesto centro nėra Stanislovo Giedraičio noras ar pageidavimas. Dar prieš nepriklausomybę buvo atlikti tyrimai ir parinktos vietos, kurios mažiausiai trukdytų žmonėms. Pirmieji planai šiek tiek skiriasi nuo dabartinių, bet juos juk galima dar koreguoti.
„Galima net ir dešimtį galimybių apsvarstyti, svarbiausia, kad būtų paisoma žmonių interesų“, – sakė A. Petravičius.
Padėjėjas sakė abejojąs, ar artimiausiu metu bus kas daroma, nes siaučiant krizei šimtų milijonų tikrai neatsiras. Be to, neaišku, ar po kelerių metų pačiai AB „Mažeikių nafta“ bus reikalingas geležinkelis, nes jei bus nutiestas produktotiekis, geležinkelių transporto poreikis gerokai sumažėtų.
BUVO NUMATYTA
JAU SENIAI
Geležinkelio iškėlimo galimybė buvo svarstoma gana seniai. Klaipėdos universiteto bendrojo planavimo centro direktorius doc. dr. Petras Grecevičius, vienas iš projekto rengėjų, „Santarvei“ sakė, kad geležinkelio iškėlimas buvo nurodytas dar 1985-ųjų metų bendrajame plane.
„Tai tik perspektyvinis sprendinys, kuris neaišku kada ir ar iš viso bus įgyvendintas. Geležinkelio iškėlimas buvo pažymėtas senuosiuose planuose, todėl ir mes turėjom nurodyti jį kaip galimybę, bet tai nereiškia, kad patvirtinus bendrąjį planą, iš karto kažkas atvažiuos ir pradės kasti bei perkėlinėti geležinkelį“, – aiškino direktorius.
P. Grecevičiaus nuomone, daug realesnis variantas yra viaduko statyba. O dėl geležinkelio bendrajame plane žmonės neturėtų nerimauti.
„Ši numatyta galimybė tikrai netrukdo naujų gyvenamųjų kvartalų statyboms. Mat jei ir atsirastų galimybė iškelti geležinkelį ten, kur numatyta, būtų atsižvelgta į esamą situaciją. Jei ten stovės namai, tikrai niekas nelieps jų nugriauti. Be to, valstybė yra numačiusi kompensacijas už žemę, jei ją reikėtų paimti visuomenės poreikiams“, – aiškino P. Grecevičius.
PASKUTINĮ ŽODĮ
TARS TARYBA
Rajono meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvei“ teigė, kad dėl bendrojo plano patvirtinimo paskutinį žodį tars Taryba.
„Žinoma, žmonių nuomonės reikia paisyti, ji gali daug ką pakeisti, bet paskutinį žodį vis tiek tars Taryba. Tarybos nariai buvo supažindinti su Reivyčių gyvenvietės žmonių protestu, tad jie galės nuspręsti, kaip balsuoti“, – kalbėjo meras.
Kita vertus, V. Džiugelis priminė, kad reikia paisyti visų gyventojų, ne tik vienos gyvenvietės žmonių, interesų. Kad ir kokį projektą bandytum įgyvendinti, visada bus nepatenkintų žmonių.
„Jei nurodysim geležinkelį perkelti į kitą vietą, ten taip pat bus žmonių, kurie manys, kad jų interesų nepaisoma, jie protestuos – ir taip be galo– bendrasis planas niekada nebus patvirtintas. Optimalus problemos sprendimo būdas – kad nukentėtų kuo mažiau žmonių“, – sakė rajono vadovas.
V. Džiugelio teigimu, geležinkelio iškėlimas yra ne vietinės Savivaldybės prerogatyva, o valstybinio masto problema. Norint iškelti geležinkelį turėtų būti paisoma ir „Lietuvos geležinkelių“ nuomonės. Kol kas ši bendrovė neketina net svarstyti geležinkelio iškėlimo iš Mažeikių galimybės.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Reivyčių gyventojų iniciatyva įvyko susitikimas su rajono valdžios atstovais, nes žmonės pasigedo informacijos dėl galimo geležinkelio iškėlimo.
