Netyčia pažiūrėjau lietuvišką „Grožio fabriką“. Įstrigo gydytojo, kuris kasdien dailina, jaunina, tobulina žmonių veidus bei figūras, žmonos mintis. Ji teigė, kad mes puolėme į kraštutinumą, manydami, kad mūsų metai – tai blogai, tad ir tų metų atspindys veide – dar blogiau. Reikia kaukės. Reikia apgauti jei ne laiką, tai nors aplinkinius žmones.
Kodėl taip yra? – svarstė žurnalistų pašnekovė. Gal todėl, kad mūsų kultūra, kitaip nei rytietiškoji, jau daugelį šimtmečių nepuoselėjo pagarbos senatvei. Rytuose amžius – padidintos vertės kriterijus, tai išmintis, kuria gali pasinaudoti, patirtis, kuria gali pasitikrinti savąją patirtį.
Tiesa, pasakysime mes, laikai, kai gūdžiame kaime buvo vienas raštingas žmogus, nė vienos knygos, išskyrus maldaknygę, seniai praėjo. Šiandien gyvenimiškos išminties galime semtis kur norime ir kiek norime – patarimų ir pamokymų surašyti tomų tomai, per visą gyvenimą nespėsi perskaityti. Tad kam mums reikalingi savi aksakalai ar chodžos nasredinai? Mūsų kitas mentalitetas, o ir naujų technologijų amžius diktuoja savo ritmą, madas, poreikius.
Šiandien nereikia būti protingam, šiandien reikia turėti įvaizdį!
Ir klysta tas reklamos šūkių gamintojas, kuris sugalvojo, kad troškulys svarbiau. Troškulį galima iškęsti, galima iškęsti ir skausmą, ir nepatogumus, ir viešumo baimę, kad tik taptum toks, kokiam tave pasmerkė visuomenė. O visuomenę jau seniai nupirko mada.
Ne ta, kuri liepia rudenį vaikščioti rausvais smailiakulniais batais, o pavasarį perlipti ant platformų. Ta, kuri mums teigia, kad turime gyventi, maitintis, atrodyti ir elgtis tik taip, o ne kitaip. Įvaizdžio mada.
Nenoriu pasakyti, kad viskas yra negerai. Gink Dieve. Sveika sveikai maitintis, malonu gražiai atrodyti, ir jei tik leidžia galimybės, kiekvienam sezonui pirktis pačius madingiausius batus… Aš apie kitą medalio pusę. Apie tuos, kurie neperėję „įvaizdžio kontrolės“ gali pasijusti nevisaverčiai. Arba tuos, kurie dėl kvailo žurnalo patarimų imasi žaloti savo fizinę ir psichinę sveikatą. Tuos, kurie jaučiasi visuomenės atstumti.
Kur išeitis? Kad žinotume, kaip elgtis, turime suvokti, kas vyksta. O vyksta labai paprasti dalykai. Vis daugiau paslaugų skverbiasi į rinką. Joms reikia vartotojų, paslaugos pirkėjų. Kaip priversi žmogų išmesti dar gerą ir funkcionuojantį daiktą ir pakeisti jį nauju? Tik nuolatiniu kalimu į smegenis – tau to reikia. Nebegali pasakyti, jog daiktas reikalingas tam, kad juo naudotumeis, nes jis puikiai veikia ir savo paskirtį atlieka. Tada mums metamas kitas įtikinėjimų jaukas: jei neturėsi, būsi nemadingas, neatitiksi standartų, tavo įvaizdis bus nekoks arba išvis neteksi Jo Didenybės – šių laikų žmogaus įvaizdžio.
Kitais žodžiais tariant, nuo drabužių, batų ir smulkių aksesuarų mada perėjo prie žmonių. Ir mums jau pasakoma, kaip reikia atrodyti. Štai kada į sceną išeina visos jauninimosi, organizmo detalių keitimo, šveitimo, atnaujinimo, protezavimo ir išsivalymo procedūros! Kam tai naudinga? Neprieštarauju, kartais ir mums, bet dažniausiai vis tik liūto dalį pasiima verslas. Tas, kuris sugebėjo per tiesioginę ir netiesioginę reklamą išmesti mus iš pusiausvyros, ir mes jau įtariai nagrinėjame savo spuogelius, raukšleles, dantų baltumą ir apgamėlius. Ir kojų, sėdynės, krūtinės, nosies bei lūpų formą. Gal jau reikia ką nors pakeisti?..
Galima suprasti, kai senėjimo fobija apima žmones, kurie pragyvenimui užsidirba demonstruodami idealą, tą patį Įvaizdį. Kol jie – etalonas, viskas gerai. Jei nukryps – praras darbą ir uždarbį.
Tačiau kuo dėti niekaip su grožio, mados ar pramogų verslu nesusiję žmonės, paprasti visų šių stebuklų vartotojai, potencialūs pirkėjai? Ypač jei nesuvokia, kad vis dar gali rinktis, kas jiems svarbiau ir patogiau – eiti koja kojon su įvaizdžio mada ar pinigus investuoti į kitas sritis.
Verta atminti – mes esame mes. Mes turime siekti to, kas mums tikrai būtina ir naudinga. Galų gale – sveika. Gal tada psichologine pusiausvyra nepasižymintys paaugliai liausis svarstę, ką daryti: žudytis dėl netobulos nosies ar dar palūkėti.
Ne tik palūkėti, mielieji, bet ir pamąstyti. Kaip teigia ta pati liaudies išmintis, suvokti iš kur kojos dygsta: kaip tavimi kažkas manipuliuoja, kaip siekia sau akivaizdžios naudos. O suvokus galima nuspręsti, kaip elgtis: pasiduoti, protestuoti, nekreipti dėmesio… Bet tai bus mūsų pačių sprendimas, o ne kažkieno diktatas ar bandos šauksmas. Mūsų pasirinkimas.
Audronė
