Redaktoriaus skiltis: O mes?

Audronė MALŪKIENĖ

Amazonės džiunglės metaforiškai vadinamos didžiaisiais mūsų planetos plaučiais. Kitas didelis jos kvėpavimo organas – Sibire.
Mes toli tiek nuo laukinių džiunglių, tiek nuo taigos. Neretai – ir nuo planetos problemų. Tačiau turėtume žinoti: kai šalia nugriūva nukirstas medis, mūsų asmeniniai plaučiai turi būti pasiruošę už tai „atkentėti“.
Prieš gerą mėnesį perskaičiau straipsnį, turiu vilties, kad kai kurie jo teiginiai sudomins ir jus.
1 hektaras brandžių medžių, priklausomai nuo rūšies, gali sulaikyti iki 60 tonų miesto dulkių.
1 vidutinio dydžio medis pagamina tiek deguonies, kiek reikia 3 ar 4 žmonėms kvėpuoti. Idealus deguonies fabrikas – tuopa, ji išskiria net 40 kartų daugiau deguonies nei, pavyzdžiui, spygliuočiai.
Per 2 valandų kelionę šeimos automobiliu deguonies sunaudojama tiek, kiek medis jo pagamina per 2 metus ir jo pakaktų kvėpuoti 8 žmonėms.
Želdynai absorbuoja anglies dioksidą ir smalkes – tai, ką išmeta transportas, naudojantis degalus. 1 hektaras miesto želdynų pašalina 200–280 litrų anglies dioksido – tiek jo susidaro tuo pačiu metu kvėpuojant 200 žmonių.
Medis slopina net iki ketvirtadalio jį pasiekiančios garso energijos. Brandus želdynas, esantis tarp gyvenamojo namo ir žaidimų ar sporto aikštelės, triukšmo lygį gali sumažinti perpus.
Medžiai palaiko oro drėgmę. Liepa į orą kasdien išskiria daugiau kaip 200 litrų vandens. Neįtikėtina, bet želdynai padidina oro drėgnį net 10 kartų labiau nei tokio pat ploto vandens telkinys.
Per kaitrą želdynai ne tik apsaugo mus nuo tiesioginių saulės spindulių, bet ir mažina aplinkos oro temperatūrą. Želdynai atvėsina orą iki pusės laipsnio, o medžių masyvai veikia lyg kondicionieriai – sumažina oro temperatūrą 3–4 laipsniais.
Fitoncidai – lakiosios medžiagos, kurias išskiria augalai. Dalis jų – puikus antiseptikas. Iš viso yra žinoma apie 500 rūšių medžių, pasižyminčių antibakterinėmis savybėmis. Pušys, kaštonai, drebulės, liepos, tujos – tik dalis bakterijas naikinančių augalų. Ąžuolų išskiriami fitoncidai sunaikina dizenterijos sukėlėjus, pušų – tuberkuliozės. Beržai gerina kvėpavimo takų veiklą, plečia bronchus. Miške būnančio žmogaus organizme sumažėja cukraus kiekis.
Net ir miesto parko, kurio ekosistema skiriasi nuo tikrojo miško, ore bakterijų skaičius iki 200 kartų mažesnis nei gatvės.
Tikriausiai prisimename, koks miesto oras būna pavasarį, kai saulė išdžiovina gatves ir šaligatvius, o vėjas pakelia į orą dulkes? Jose – druskingo smėlio, kuriuo visą žiemą barstyti keliai, likučiai, teršalai – sunkieji metalai ir kiti toksiški cheminiai junginiai. Visa tai su oru patenka į mūsų plaučius. Tad nereikia stebėtis, kad paūmėja alergijos, astmos ar pasireiškia kitos kvėpavimo takų ligos.
Ar dažnai yra tekę matyti mašinų, plaunančių mūsų miesto gatves? Įtariu, kad nelabai. Tenka mūsų apsaugą ir oro gryninimą patikėti augalams. Mokslininkai pataria: jei norime atsitverti nuo gatvės dulkių žalia tvora, geriau rinktis gruoblėtalapius ar plaukelių ant lapų turinčius augalus. Štai tankūs alyvos krūmai ne tik idealiai sulaikys dulkes, bet kiekvieną pavasarį džiugins mus kvapniais žiedais. Spygliuočių gyvatvorė apsaugos kiemą nuo gatvės dulkių visus metus.
Dėl visų jau išvardytų priežasčių mums gyvybiškai svarbūs medžiai ir krūmai. Kaip įsitikinome, jie ne tik puošia, bet ir rimtai dirba mūsų naudai.
O mes?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto