Vargšai statybininkų palikti ir katinų apsėsti žmonės

Šisbeitauskas

Nebendravome dvi savaites, tad per tą laiką Mažeikiuose daug kas pasikeitė: į gera ar į bloga, spręskite patys. Abi savaitės buvo kažkokios vienodos: rytais į darbą be striukės neišeisi – šalta, po darbo – nežinai kur ją dėti – karšta. Tik vakarykštė diena buvo šiek tiek kitokia, nes pradėjo lyti.
Užpraėjusi savaitė sutrumpėjo, nes įsimaišė Tarptautinė darbo diena. Kiek girdėjau, šią poilsio dieną žmonės ir paaukojo darbui: tvarkėsi namuose, kiemuose, soduose ir daržuose. Tokia, kaip sakoma, atliekama diena galėtų būti kiekvienos savaitės viduryje: visiems tik į gera būtų.
Atšilusios dienos ir kepinanti saulutė kažkaip nepasiruošusius užklupo kai kuriuos po mūsų miestą, o gal ir kitur važinėjančius autobusus. Įlipus į vieną iš jų tvoskė toks karštis, lyg suomiškoje saunoje. Langai nei liukai stoguose neatsidaro, tad tokioje įkaitusioje skardinėje tikrai gali gauti šilumos, saulės ar dar kitokį smūgį. Gaila ir vairuotojo, kuris tokiame įkaitusiame autobuse turi išsėdėti visą dieną. Bet kam gailėtis, jeigu jis tingi susitvarkyti savo darbo vietą taip, kad būtų patogu ir jam pačiam, ir autobuso keleiviams?
Važinėjant autobusais pamatai ir išgirsti įdomių dalykų ir žmonių. Vieną rytą teko keliauti su viską matančių ir žinančių pagyvenusių mažeikiškių pora. Prie jų komentarų dueto prisidėjo ir jiems savo žiniomis nenusileidžiantis vairuotojas.
Kai senamiestyje įvažiavome į renovuojamą Laisvės gatvės teritoriją, prasidėjo komentarai, jog čia plaunami milžiniški pinigai, kurie nusėda į mūsų valdininkų kišenes. Ir dar gražiau: lėšos renovacijai gaunamos iš Europos, o viskas čia perkama už litus? Tai kiek, žinovų svarstymu, tiems valdininkams lieka!?
Dar pasigirdo minčių, kad reikėtų tokius nesąžiningus piliečius bausti, ne tas žodis, tiesiog surengti linčo teismą ir čia pat tokius vagis žudyti. Pasiklausius tokių plepalų, susidaro įspūdis, kad Mažeikiuose gyvena tiek nesąžiningų žmonių, kad kažin ar mieste jiems nubausti užtektų medžių.
Išgirdau ir pamąstymų, kiek prisigrobia mūsų naftos perdirbimo gamyklos vadovai: kai kurie jų pabėgę į kišenes susikišę milijonus.
Dieve, pagalvojau, kokių nelaimingų žmonių yra: kaip jiems sunku gyventi, jei kiekvienas valdininkas jiems atrodo esąs didžiausias vagis! O gal čia kitur šuo pakastas, nes yra rusiškas posakis, jog kiekvienas teisia pagal savo paties sugedimo lygį. Ai, užteks apie nelaimėlius.
Dar ta savaitė buvo neįprasta tuo, kad Žemaitijos gatvėje pradėjo, nežinau kaip pasakyti – tekėti, purkšti ar čiurkšti fontanas. Pavadinčiau jį šampaniniu, kadangi jo vandens srovė panaši į putojančio šampano purslus. Gal kam nors kyla ir kitokių asociacijų – tebūnie. Faktas tas, kad mieste atsirado trečias fontanas. Kažkas sakė, kad toje vietoje fontanas jau yra buvęs, bet aš kažkaip šio fakto nesu užfiksavęs: bent jau mano atmintyje tokio vaizdelio nėra išlikę.
Ir jau šios savaitės pradžioje mažeikiškiai pabandė su ta naujove paišdykauti: antradienio rytą fontanas buvo įtartinai geltonas ir pernelyg putojo: panašiai kaip po vandens srove papylus putojančio „Fairy“. Visai nepiktybiški tokie juokai, jei tik ten iš tiesų buvo tas indams plauti skirtas chemikalas: fontanui tik į gera – gavo papildomą dezinfekcijos dozę.
Tikriausiai nėra tokių, kurie nepastebėjo, kad miestas jau pasipuošė vasarai: gėlynuose ir gėlinėse pražydo gražuolės našlaitės. Pasakiau gražuolės, bet kad ir kaip ten būtų, šios nekaltos gėlytės man asocijuojasi su kapinėmis. Manau, daugelis sutiksit su tokiu mano pastebėjimu. Dabar, kai tos gėlės jau šiek tiek prakuto, pradėjau galvoti, kad gal ir išties gražu. Stereotipus turime griauti savyje, o ne su jais taikytis. Juolab kad pagrindinė mieste gėlėmis pasipuošusi aikštė yra prie bažnyčios, tad jos gal ten pasodintos neatsitiktinai. Apie kainas nieko neišmanau, bet kiek teko girdėti, ir našlaitės dabar kainuoja ne vieną litą. Dabar per šventes tarp tų gėlių belieka uždegti vieną kitą žvakutę, ir ši aikštė taps dar prasmingesnė. Bent jau nuteiks dar ramiau.
Tvarkomi mieste ir kiti gėlynai ir žolynai: išlyginta žemė, pabarstyta žolių sėklų. Po paskutinio lietaus šios būsimos vejos turėtų sužaliuoti. Tik neramu dėl mūsų miestiečių: jau ne vienoje vietoje ant tų išlygintų žemių pasirodė pėdos. Na, neįsakysi mažeikiškiams, kad čia bus gražu, čia žaliuos žolė: vaikšto nosies tiesumu kaip agronomai per laukus ir nors tu ką.
Ir dar vienas pastebėjimas iš tų pačių vietų. Stebėjomės, kad Žemaitijos gatvėje atsirado stalai su suolais. Keistai ir dabar jie atrodo: vis kyla mintis, kas čia sėdės ir ką veiks? IR KĄ JŪS MANOT? Vieną rytą kai kurios detalės paaiškėjo – prie stalo mėtėsi tušti vyno buteliai. Komentarų, manau, nereikia.
Neseniai kažkur mačiau, kad po miestą pradėjo vaikščioti policijos patruliai, tad tokių pasisėdėjimų prie vynelio ar triukšmaujančių poilsiautojų gal ir nebus. Tikėkimės nors tiek.
Dabar nukeliaukime į senamiestį. Ten visokių renovacijų darbai pačiame įkarštyje. Apsistosiu tik prie vieno lapkričio mėnesį pradėto renovuoti objekto. Tiksliau, jis jau neberenovuojamas, o palikęs nei luptas, nei neluptas: statybininkai papuošė tik vieną jo pusę ir galus, o paskui ėmė ir dingo. Stiklo vata aptrauktos namo dalys paliktos likimui. Gyventojai spėlioja, ar jos, kol rudenį sugrįš tie patys statybininkai, ištvers gamtos išdaigas. O statybininkai, kaip spėlioja žmonės, išlėkė uždarbiauti į kapitalinį remontą vykdančią „Naftą“, nes ten moka kur kas daugiau nei krapštantis apie seną daugiabutį.
Slegia šio namo gyventojus ir dar vienas širdagraužis: juos apstoję nevaldomi ir neprognozuojami katinai. Žmonės skundžiasi, kad vienoje laiptinėje jų gyvena gal šeši: šeimininkė tų kniaukalių nesutvarko, o jie trankosi po laiptinę, teršia, tad įsivaizduokit, kokie kvapai nuo šių padarų sysiuko sklinda. Viena moteris bėdojo, kad užtenka pradaryti buto duris, ir koks murklys įsiveržia į kambarį, kariasi net ant užuolaidų.
Aš manau, kad ir kokie humaniški mes būtume, juk yra tarnyba, kuri tuos neklaužadas gali sutvarkyti, jei to nepadaro jų šeimininkė. Ir kas baisiausia – tie padarai labai greitai dauginasi, tad jei niekas nieko nedarys, šį V. Burbos gatvės namą katinai okupuos.

sisbeitauskas@santarve.lt