Išsiskyrimas su telefonais, internetu ir gyvenimas gamtoje skautų neišgąsdino

Kiekvienas vakaras stovykloje buvo užbaigiamas sambūriu prie laužo. Nuotrauka iš Žemaitijos skautų organizacijos archyvo

Savaitė be šiuolaikinės civilizacijos patogumų, nakvynės palapinėse ar po tentais, maudynės prausyklose arba upėje, maisto gaminimas ant laužo…
Tokiomis sąlygomis Dingailiuose gyveno Žemaitijos skautų organizacijos tradicinės vasaros stovyklos „Miškan“ dalyviai.

Lietus nuprausė per rikiuotę

Savaitę Dingailiuose stovyklavo per pusantro šimto skautų ir jiems prijaučiančių mažamečių. Be nuolatinių stovyklautojų, galimybe dieną kitą pasimėgauti gyvenimu gamtoje, nakvyne palapinėse, po tentais arba kitokiose pačių suręstose pastogėse pasinaudojo dar apie trisdešimt žmonių.
„Gamta mus išbandė jau pirmą stovyklos dieną – per iškilmingą stovyklos rikiuotę, kai lietus pylė kaip iš kibiro. Tačiau tai buvo vienintelis toks išbandymas, vėliau orai mūsų pasigailėjo“, – šypsojosi stovyklos viršininkė, vyresnioji skautė Eglė Katkutė.
Pirmą dieną stovyklautojams darbo netrūko – teko ne tik įrengti palapines, ištempti tentus, bet ir nenaudojant vinių pasigaminti stalus, suoliukus, virtuvėles ir panašiai. Tam pravertė virvės ir mokėjimas rišti mazgus.
Vakare visi tradiciškai rinkosi į Mišias, jas laikė Pakutuvėnų vienuolyno kunigas Antanas.

Veiklos netrūko

Vienu pagrindinių stovyklos akcentų buvo paros žygis į Ukrinus, kur skautai susitiko su šios gyvenvietės bendruomenės vaikų stovyklos dalyviais, klausėsi Žemaitijos Nacionalinio parko direkcijos gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojos Aldonos Kuprelytės paskaitos apie Žemaitiją, žaidė žemaitiškus žaidimus.
Žemaitijos skautai ukriniškius supažindino su skautų judėjimu, jo tikslais.

Stovyklos kliūčių trasoje skautams teko įveikti ir vandens išbandymus. Nuotrauka iš Žemaitijos skautų organizacijos archyvo

„Visko ir neišvardysi – vyko improvizuotas Saulės mūšis, vėliavų grobimas, maisto gaminimas ant tam tikrų laužų. Vaikščiodami po apylinkes, tyrinėjome augalų įvairovę, stebėjome gyvūnų pėdsakus. Žodžiu, veiklos netrūko“, – pasakojo E. Katkutė.
Stovykla „Miškan“ įstrigs į atmintį ir 26 skautams, kurie ten davė jaunesniojo skauto, skauto, patyrusio skauto ir skautininko įžodį. Jį jaunieji skautai ne tik prisimins, bet ir stengsis laikytis. O kaskart prisimindami ir vykdydami duotą įžodį jie padarys pasaulį geresnį nei jį rado.

Laukia dar vienas nuotykis

E. Katkutė neabejoja: skautai savo tikslų pasiekė. Tarp stovyklautojų vyravo vienybė, noras padėti kitiems, grįžus iš stovyklos, patiems gamintis maistą. Dar vienas svarbus dalykas – vaikai savaitei atitrūksta nuo mobiliųjų telefonų, interneto, pabūna draugėje, patiria betarpiško bendravimo jausmą.
„Tai buvo pagrindinė šių metų Žemaitijos skautų organizacijos stovykla. Dabar draugovės savo bendruomenėse surengs mažesnes stovyklas. Tačiau tai dar ne vasaros pabaiga – dideli ir maži kviečiami įveikti iššūkį, patirti naują skautišką nuotykį – sudalyvauti tradiciniame vasaros žygyje iš Mažeikių į Pakutuvėnus. Jis jau keturioliktas. Bet kuris gali pasinaudoti puikia proga pabūti smagioje skautų kompanijoje ir atrasti dar nematytas Žemaitijos krašto vietas“, – kalbėjo vyresnioji skautė.
Šimto kilometrų žygis prasideda rugpjūčio 20-osios rytą nuo Mažeikių žydų kapinių, o baigsis rugpjūčio 25 dieną Pakutuvėnuose.
Per dieną planuojama įveikti po 25–30 kilometrų, žygeivių laukia nakvynės Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos namuose, Platelių kaimo turizmo sodyboje „Ramybės šaltinis“, Šateikių kultūros centre ir Pakutuvėnų „Susitaikymo sodyboje“.
Detali informacija apie šį žygį pateikta Žemaitijos skautų organizacijos interneto svetainėje: http://zemaitijosskautai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto