Po dviejų dešimtmečių pajudėjo Sedos sinagogos reikalai

Aplinkiniai gyventojai jaučiasi nesaugūs – vos besilaikančios sienos gali bet kada užgriūti. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Sediškiai džiaugiasi: pajudėjo du dešimtmečius trukusi nežinomybė dėl J. Basanavičiaus gatvėje stūksančių sinagogos griuvėsių.
Po dvidešimties metų Žydų bendruomenė įteisino nuosavybę bei sutiko, kad rajono valdžia sutvarkytų teritoriją.

Paliks tik pamatus

Sinagoga 1992 metų Tarybos sprendimu buvo perduota Lietuvos žydų bendruomenei. Rajono valdžia iki šiol laukė, kol žydų atstovai atvažiuos susitvarkyti nuosavybės dokumentų ir pasirašys sutartį, kad pastato liekanas būtų galima demontuoti ir išvežti šiukšles.
Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Eugenija Kupliauskienė „Santarvę“ informavo, kad pagaliau šie reikalai pajudėjo.
„Visą laiką tą patį per tą patį, ryšį palaikėme ir vis prašėme, kad judėtų. Tad pagaliau turime sutartį. Mes nuvalysime maldos namų vietą, kol sumąstys kas nors, kad reikia rašyti projektą jį atstatyti. Tad liks tik pamatai, ta vieta bus paženklinta stendu su nuotraukomis, ir viskas,“ – paaiškino paveldosaugininkė.
Tiesa, nors vietiniams ir istorikams žinoma, kad čia būta sinagogos, tačiau registracijos dokumentai rodo čia buvus gyvenamąjį namą.

Užsiprašė keliskart daugiau

Kiek čia dar bus likusių vertingų ornamentų, paveldo objektų, paaiškės pakėlus suvirtusias sienas. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Paveldosaugininkė E. Kupliauskienė „Santarvei“ sakė, kad šiuo metu vyksta apklausa, kas galėtų pigiausiai atlikti tokį darbą: apklausiamos trys įmonės. Pasak specialistės, jeigu pasirinkimą apskųstų konkurentai, tai galutinis rezultatas paaiškėtų po kokio pusantro mėnesio. Tada numatomi ir realūs demontavimo darbai.
Tačiau Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius optimizmu netryško. Vietos valdžios atstovas baiminasi, kad šie darbai vėl nebūtų nukelti dėl lėšų stygiaus.
„Kai pernai pakėliau vajų dėl nugriovimo, buvo atvažiavusi viena, antra įmonė, tai normalias kainas įvardijo. O dabar kai atvažiavo, jau taip susikėlę kainas. Jeigu tiek paprašys, tai Savivaldybė neturės pinigų finansuoti. Seniūnija taip pat tam neturi nė vieno lito, gyvename iš turgaus rinkliavos,“ – tvirtino pašnekovas.

Ruošiasi dirbti savo jėgomis

Sedos seniūnas A. Grinkevičius „Santarvę“ patikino rankų nenuleisiantis. Jeigu nebus finansavimo demontavimo darbams, tai imsis iniciatyvos patys: gal prikibs koks ūkininkas, gal prie tokių darbų pristatys vietinius, dirbančius pagal viešųjų darbų programą.
Ar nereikės kartais iš padėties suktis taip, svarsto ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys.
„Mes iki galo nesame apsisprendę, bet, ko gero, teks taip verstis, nes nėra tų pinigų ir biudžete jų nėra numatyta. Jeigu mums skirta apie dešimt tūkstančių, o įmonės prašo tris keturis kartus daugiau. Iš kur mes jų paimsime? Be to, aš, kaip gaspadorius, ir nematau, už ką reikėtų ten tokius pinigus mokėti. Bet vieną kartą pabaigti šį klausimą reikia,“ – apie būsimus darbus svarstė pašnekovas.

Atrinks vertingas detales

Rajono valdžios atstovai džiaugiasi, kad pagaliau pavyko suderinti griovimo darbus ir su paveldo sargais. Į Sedą turėtų atvykti specialistas iš Telšių, kuris nurodytų, kokias sinagogos detales verta palikti ir perduoti saugoti specialioms įstaigoms.
Sedos seniūnas A. Grinkevičius „Santarvei“ sakė abejojantis, kiek ten tų vertingų detalių belikę: sienos guli „veidu į žemę“. Artimiausios sodybos šeimininkas vis iš naujo ramsto jas, kad neužgriūtų ant jo namo.
„Prieš kelerius metus buvo atvažiavę iš Gaono žydų muziejaus, žydų bendruomenės. Jie apžiūrėjo, nurodė, ką norėtų išsaugoti. Bet tada dar tos sienos stovėjo. O dabar kai ant žemės guli, neaišku, kas ten liko. Jeigu kokie ornamentai išliko, nuimsime,“ – garantavo seniūnas.