Mažeikiškė Greta Kidanovaitė krepšinio aikštelėje jaučiasi lyg žuvis vandeny. Gabijos gimnazijos mokinei dar tik septyniolika, tačiau nepavadintum jos populiariausios Lietuvoje sporto šakos naujoke – Greta jau žaidžia moterų krepšinio komandoje „Mažeikiai“.
MEILĘ SPORTUI
UGDĖ MAMA
Greta krepšiniu susižavėjo dar vaikystėje. Mergina pasakojo visada buvusi labai judri, todėl pirmoje klasėje pradėjo lankyti sportinių šokių kolektyvą „Flekeris“. Po trejų metų mažeikiškei ši veikla nebeatrodė tokia įdomi. „Tiesiog atsibodo, nes nuolat mokydavomės tų pačių šokių žingsnelių, o man visada norisi ko nors naujo ir ekstremalaus. Esu nenustygstanti vietoje“, – prisipažino Greta.
Vėliau mergina lankė baseino pamokas – įdomu, sveika, bet neužkrečia. Ar bent jau jos nepagavo aistra siekti rekordų vandenyje.
Gretą mama visada vesdavosi į krepšinio varžybas.
„Mano mama buvo slidininkė, todėl ji domėjosi įvairiomis sporto šakomis, tarp jų – ir krepšiniu“, – pasakojo mergina.
Ketvirtoje klasėje Greta nusprendė lankyti krepšinio pamokas Senamiesčio mokykloje. Ilgą laiką rungtyniavo kaip Sporto mokyklos auklėtinė. Dabar Greta – Mažeikių moterų krepšinio komandos „Mažeikiai“ narė.
Komandoje, kurią treniruoja Renata Kirvelaitienė, – ir šio sporto veteranės, ir „jauniklės“. Pasak trenerės, Greta – jauniausia iš žaidėjų, tačiau perspektyvi, turinti „gerą ranką“ ir valios siekti pergalių.
PRALAIMĖTI SUNKU
Santykius su kitomis komandos narėmis Greta, ilgai nesvarstydama, įvardija kaip draugiškus. Kadangi dauguma komandos merginų nebe pirmus metus žaidžia kartu, jos puikiai žino viena kitos privalumus ir trūkumus, stengiasi padėti per varžybas.
„Mes esame jau susižaidusios, todėl suprantame viena kitos akių „kalbą“. Tai labai padeda. Nė viena nesistengia lyderiauti, pasirodyti, priešingai – nori padėti kitoms komandos narėms, kad pasiektume kuo geresnių rezultatų“, – komandos susitelkimą ir draugiškumą apibūdina jaunoji krepšininkė.
Tiesa, pasitaiko, kad tarp merginų įsiplieskia ir nesantaikos kibirkščių, bet neilgai trukus jos išnyksta. Greta mano, kad taip ir turi būti: „Būtų keista, jei mes nesipyktume, tai normalu ir nieko čia nepadarysi“.
Septyniolikmetė sako, kad prieš varžybas visada labai jaudinasi ir nori susikaupti žaidimui. Pralaimėjimų kartėlį Greta sunkiai išgyvena, kartais merginai net kyla minčių išeiti iš komandos, tačiau mamos palaikymas padeda nuvyti šias mintis.
„Mano mama sako, jei šį kartą pralaimėjai, kitą kartą – laimėsi“, – nusišypso krepšininkė.
Visus nemalonius įvykius padeda užmiršti pergalės ir apdovanojimai. Jie Gretai labai brangūs. Pirmoji vieta už baudų metimus Kuršėnuose, draugiškame turnyre. Su merginų komanda apskrities varžybose iškovota trečioji vieta. Praėjusiais metais „Mažeikiai“ rungtyniavo A lygoje, po pirmojo rato mažeikiškės buvo tarp lyderių, tačiau iškritus vienai komandos draugei, su pergalėmis teko atsisveikinti…
KITA MEDALIO PUSĖ
Greta spėja: jei ne krepšinis, gal dabar būtų karatistė (kažkada labai patiko ši sporto šaka), arba galėtų daugiau laiko skirti šeimai, draugams, namų darbams…
Krepšinis pareikalauja nemažai laiko, o juk taip norisi pašėlti su draugais, pasiklausyti muzikos ar tiesiog pačiuožinėti ledo arenoje.
Greta visada stengiasi maksimaliai išnaudoti savo laisvalaikį: „Dažniausiai penktadienį pasidarau didžiąją dalį namų darbų, kad šeštadienį galėčiau praleisti su savo šeima ir draugais“. Mergina pripažįsta, kad prie namų darbų kartais tenka prasėdėti iki vėlumos, mat treniruotės prieš varžybas vyksta tris kartus per savaitę.
Ir vis tik Gretai negaila laiko, praleisto krepšinio aikštelėje. Mergina įsitikinusi, kad krepšinis padeda ugdyti charakterį, o ypač ištvermę, atkaklumą ir kovingumą. Ji prisipažįsta, kad aikštelėje būna užsispyrusi, nes kitaip žaisti ir nugalėti tiesiog neįmanoma.
Paprašyta apibūdinti, kas tai yra krepšinis, mažeikiškė nusišypso ir taria: „Krepšinis – tai nuostabus žaidimas su kamuoliu. Krepšininko tikslas – kuo daugiau pataikyti ir padaryti kuo mažiau klaidų“.
Greta mėgsta stebėti krepšinio varžybas, transliuojamas per televiziją: „Visada stengiuosi palaikyti krepšininkus. Mano emocijos tada liejasi per kraštus“.
Ypač daug emocijų, kai aikštelėje žaidžia jos numylėtiniai – Linas Kleiza, Robertas Javtokas ar Džeimsas Lebronas.
TALISMANAS – MAMA
Mažeikiškė negali atsakyti, ar jos pamėgta sporto šaka nulems tolesnius gyvenimo planus.
„Mama mane paskatino išbandyti krepšinį, žinoma, aš ir pati to labai norėjau. Šiandien negalėčiau pasakyti, kad neįsivaizduoju savo gyvenimo be krepšinio, bet niekada nesigailėjau jį pasirinkusi“, – apibendrina Greta.
Ir vis tik mergina pripažįsta, kad nėra lengva ilgą laiką nežaisti, jai sunku net ramiai praeiti pro krepšinio aikštelę. „Man reikia pasvaidyti bent truputį, nes tik tuomet pasijaučiu gerai. Kartais norisi pribėgti, paimti kamuolį ir įmesti“, – juokiasi mažeikiškė.
Greta sako, jog mama buvo ir yra jos sėkmės talismanas: „Per varžybas man labai svarbu žinoti, kad ji šalia“. Jaunoji krepšininkė dėkinga mamai už nuolatinį palaikymą ir kantrybę: „Norėčiau jai už tai net paminklą pastatyti!“
Aistė TIMINSKAITĖ
Nuotr. iš asmeninio albumo: Į krepšinio aikštelę Gretą atvedė mama. Nuo tos dienos ji tapo jaunosios krepšininkės talismanu – merginai artimiausio žmogaus palaikymas labai svarbus.
