Vaikų vasaros poilsiavietė „Žilvitis“ ištisus dešimtmečius nepraranda populiarumo. Klaipėdos rajono Karklės kaime veikianti poilsiavietė, įprastai vadinama stovykla, šiemet iš viso priims daugiau kaip pusantro tūkstančio vaikų, ištroškusių savarankiškumo ir naujų pažinčių. Kelias kartas išugdžiusi stovykla išoriškai beveik nepakito, tačiau čia atvykstančių vaikų realybė tapo kitokia. Pavyzdžiui, šiemet dėl skylėto biudžeto vaikų vasaros poilsiui lėšų pagailėjo ne tik stambiausių verslo kompanijų profsajungos, bet ir valstybė. Kaip niekada anksčiau jaučiamas ir emigrantų vaikų antplūdis, mat lietuviška stovykla – tobulas būdas vaikams prisiminti gimtąją kalbą.
Pramogos neužgožia saugumo
Mokyklinio amžiaus vaikams skirta stovykla pajūryje jaunimą vis dar traukia kaip magnetas. Nemaža dalis čia atvykstančiųjų – nuolatiniai poilsiautojai, laukiantys vasaros vien dėl to, kad vėl susitiks su kitais „žilvitiečiais“. Bent jau taip teigia stovyklai trisdešimt metų vadovaujantis Bronius Kalvaitis. Pasak jo, „Žilvitis“ tampa ir internetu bendraujančių paauglių susitikimo vieta. Puikiai vaikus perprantantis direktorius sako mokantis su jais būti visoks – tiek linksmas renginiuose, tiek griežtas nusižengus stovyklos nuostatams. Tai jis įrodė ir svečiuojantis korespondentams, kai tris mergaites, savavališkai besimaudžiusias jūroje, nubaudė be išlygų – kitąmet jos negalės atvykti į stovyklą. „Stovyklautojai turi suprasti, kad negalima juokauti, nes mes atsakome už gyvybę. Tai pats didžiausias stovyklos taisyklių pažeidimas, o su jomis vaikai supažindinami vos atvykus. Tėvai dažniausiai teiraujasi to paties – kaip bus užtikrintas saugumas vandenyje. Tuo tikrai pasirūpinta – sargai budi ir naktimis“, – taktiką išdėstė stovyklos vadovas.
Galbūt jūros ilgesys lemia tai, kad didelė dalis vaikų atvyksta iš Vilniaus, Kauno, kitų tolimesnių Lietuvos vietovių. Direktorius juokavo, kad šiemet, užklupus itin kaitriai vasarai, vaikams, ko gero, net nusibodo mirkti jūroje. Taigi pramogas organizuojantys grupių vadovai turi nemenkai pavargti, kad išjudintų saulės išlepintus poilsiautojus. Šiemet jie puikiai išnaudojo įkaitusią jūrą – vieną vidurnaktį joje vaikai net surengė undinių šokį.
Kartų stovykla
Per vasarą „Žilvityje“ po dešimtį dienų poilsiauja keturios stovyklautojų pamainos. Vienoje susirenka iki 400 vaikų, kuriuos prižiūri 80 suaugusių žmonių personalas.
„Galime pasigirti, kad pas mus užaugo tokie Lietuvoje žinomi žmonės, kaip Dainius Kazlauskas, Asta Baukutė, Leonidas Donskis, Giedrius Savickas, Robertas Petrauskas. Iš pradžių stovyklavę kaip pionieriai ar mokiniai, vėliau jie dirbo prižiūrėtojais, grupių vadovais. Iki šiol išlikusi tokia pati tradicija, mat nemaža dalis mūsų buvusių stovyklautojų šiandien čia atveža savo vaikus”, – džiaugėsi B. Kalvaitis.
Poilsiavietės vyriausioji auklėtoja Birutė Kasparavičienė sakė pastebėjusi, kad mieste augančius vaikus tėvai atveža norėdami ugdyti jų savarankiškumą. Mat dalis jų nemoka paimti šluotos į rankas ar patys susirasti reikiamų drabužių. „Pas mus jie gauna veiklos – bent jau paserviruoti stalą, nunešti indus, susitvarkyti teritoriją, savo kambarį“, – patikino B. Kasparavičienė.
Kiekvienoje pamainoje pasitaiko vaikų, kuriems namų ilgesys būna stipresnis už naujus potyrius ir tėvams tenka atvykti pasiimti atžalos. Tačiau šiemet su vyresne seserimi iš Panevėžio atvykusi penkiametė mergaitė puikiai pritapo vyresniųjų draugijoje ir namų ilgesio nė kiek nejautė.
Patogumai nerūpi
Keturiasdešimt pirmuosius metus skaičiuojanti poilsiavietė išlaikė savąją aurą. Kaip juokauja čia užsukę stovyklos senbuviai, išlaikyta ne tik draugiška atmosfera, bet ir pastatų spalvos.
„Šiemet renovavome du namelius, pastatytas naujas tiltelis, vedantis į pliažą. Pastatų būklė yra patenkinama, juos kasmet perdažome. Norint įrengti šiuolaikinius patogumus tektų perstatyti visą poilsiavietę“, – teigė B. Kalvaitis.
Čia poilsiaujantiems didmiesčių vaikams netrukdo lauko tualetai ar naktį aplink zujantys vabzdžiai. Tačiau, pasak direktoriaus, pasitaiko tėvų, kurie nori, jog vaikams suteikiamos sąlygos būtų aukšto lygio. „Sovietiniais laikais „Žilvitis“ buvo žemdirbių stovykla, o dabar vaikų iš kaimo čia atvyksta labai mažai. Taip pat prieš keliolika metų buvo kalbėta, kad stovyklas apskritai būtina uždaryti. Neva vaikai turi poilsiauti kaime pas senelius. Visų pirma, šiais laikais dauguma senelių kaimuose nebegyvena, o bendravimas mieste yra gatvės bendravimas. Vaikai nori pabūti vieni, o tėvai taip džiaugiasi nors kuriam laikui atitraukę juos nuo kompiuterių“, – šiuolaikines ydas, nuo kurių gydo stovykla, priminė B. Kalvaitis.
Socialiai remtiniems vietos neliko
Visi kelialapiai į keturias stovyklos pamainas jau išpirkti, nors vieno kaina – 500 litų. Direktorius apgailestavo, kad šiemet valstybės biudžete nebeatsirado lėšų vaikų vasaros poilsiui. „Tai iš karto atsiliepia, nes į stovyklą važiuoti gali tik pasiturinčių tėvų vaikai. Kelerius metus čia atvažiuodavo nemažai socialiai remtinų vaikų, taip pat iš daugiavaikių šeimų. Kai kurie „Žilvityje“ buvo praleidę net po penkias vasaras, o šiemet jiems teko nusivilti. Daug metų kelialapius vaikams išpirkdavo ir įvairios profsajungos. Tačiau šiemet teko išgirsti, kad krizė – visiems krizė“, – apgailestavo B. Kalvaitis.
Vyriausioji auklėtoja B. Kasparavičienė pridūrė, kad padaugėjo iš užsienio atvykstančių vaikų. Daugiausia – Anglijos, Airijos ir Amerikos lietuvių vaikai.
„Per daugelį metų su vaikais išmokome susitarti. Turime daug sumanių grupių vadovų, kurie geba suburti į vieną vietą įvairaus amžiaus poilsiautojus“, – patikino pašnekovai.
Jolanta VENSKUTĖ
Aidano VALAIČIO nuotr.
„Žilvityje“ antrojoje pamainoje poilsiavę jaunuoliai taip pat su džiaugsmu dalijosi vasaros pajūryje įspūdžiais. Jie patikino, kad bendraamžių draugija, nuoširdus vadovų darbas ir jaunatviškas jų požiūris kasmet skatina grįžti į „Žilvitį“. Žinoma, bene smagiausia pramoga jiems – maudynės jūroje.
Poilsiavietės direktorius Bronius Kalvaitis įsitikinęs, kad vaikams patogumai čia rūpi mažiausiai. Jų tikslas – bendravimas, sutikti nauji ir seni draugai.
