Šių metų brandos egzaminų sesija įeis į istoriją nesąžiningais žaidimais. Po prieš dvi savaites vykusio lietuvių kalbos egzamino paaiškėjo, kad jo užduotys buvo „nutekintos“, o kai kurie moksleiviai jas galėjo nusipirkti. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, vakar abiturientai perlaikė šį egzaminą. 
NEKOMPENSUOS SKRIAUDOS
Šiemet valstybinį lietuvių kalbos testo egzaminą laikė 530 mažeikiškių. Preliminariais duomenimis, vakar perlaikyti egzamino neatėjo tik vienas abiturientas.
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus informavo, kad jokių pažeidimų neužfiksuota, skundų negauta. Egzamine dalyvavę specialistai pastebėjo, kad dauguma vaikų dirbo iki paskutinės minutės, neskubėjo išeiti anksčiau.
A. Stonkus prisipažino buvęs prieš egzamino perlaikymą, tačiau toks buvęs ministro sprendimas.
„Matyt, ir vaikai susitaikė su ta mintimi, nurimo. Tiesa, prieš egzaminą pervažiavau visus šešis egzamino centrus ir pastebėjau, kad vaikai labai anksti pradėjo būriuotis prie mokyklų. Tačiau elgėsi labai ramiai. Man labai skaudu, kad jie su tokiais bjauriais prisiminimais turės palikti mokyklą.
Dvylika metų mes juos mokėme, kalbėjome apie grožį ir gėrį, o pabaigoje pakišome tokią kiaulę. Deja, moralinės skriaudos tiems vaikams niekas nekompensuos. Jie visada prisimins, kad 2006 metais vyko tokie dalykai“, – apgailestavo vedėjas.
NEKETINO BOIKOTUOTI
Egzamino išvakarėse kalbinti mažeikiškiai abiturientai teigė susitaikę su padėtimi. Nebuvę kalbų apie tai, kad reikėtų boikotuoti egzamino perlaikymą. Vieni sakė jaučią labai didelį nuovargį, nerimaują, kad užduotys gali būti kur kas sunkesnės nei pirmą kartą, kiti prisipažino numoję ranka – kaip bus, taip bus.
„Nebėra noro mokytis. Ir nesipiktinu dėl to, kad reikia perlaikyti. Gal nors dabar visi bus sąžiningi. Jeigu tada būčiau nusirašinėjusi, gal ir būtų pikta. Manau, kad daugiausia triukšmo kelia tie, kurie užduotis buvo nusipirkę“, – svarstė Airida Poškutė.
Toma Švažaitė prisipažino, kad dabar jos neapleidžianti mintis, jog egzaminai yra tik farsas.
„Po to egzamino su draugais tarėmės, kad reikia visiems organizuotis ir drauge pirkti užduotis. Juk vis tiek viskas – tik spektaklis, už kurį reikia mokėti“, – kalbėjo abiturientė.
IEŠKOMA NE TEN, KUR REIKĖTŲ
A. Stonkus sakė girdėjęs, kad naktį prieš istorijos egzaminą buvo laukiančių užduočių. Tačiau gandai, jog bus galima nusipirkti ir šio egzamino užduotis, nepasitvirtino. Kilus skandalui dėl lietuvių kalbos egzamino užduočių paviešinimo, Nacionalinis egzaminų centras sustiprino vidinę ir išorinę apsaugą, sugriežtinta egzaminų vykdytojų atsakomybė.
„Apmaudu, kad kaltų pradėta ieškoti ne ten, kur reikėtų. Stebino egzaminų centro pareiškimai, kad savivaldybėse galėjo „nutekėti“ informacija. Absurdas! Tegul įsiveda tvarką pas save. Dabar užduotys pristatomos ne iš vakaro, kaip buvo anksčiau, o rytą. Dėžės klijuotos specialia juosta, kurią nuplėšus antrą kartą neužklijuosi. Atplėšiant tas dėžes, šalia turi stovėti ne tik Švietimo skyriaus specialistas, bet ir apskrities bei ministerijos atstovai“, – vardijo A. Stonkus.
NEBUVO KERŠTO PLANŲ
Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė „Santarvei“ sakė, kad prieš egzaminą jokių signalų apie galimus pažeidimus nebuvo gauta. Tiesa, gandų būta, tačiau paaiškėjo, kad jie nepagrįsti.
Švietimo ir mokslo ministerijos specialistė paneigė kai kurių abiturientų nuomonę, kad užduotys buvo sunkesnės – jos buvo parengtos pagal bendrojo ugdymo programą, todėl negalėjo būti nei sunkinamos, nei lengvinamos. Nebuvę ir keršto planų.
„Labai gaila, kad ministerija yra kaltinama dėl to skandalo. Ne mūsų specialistai rengė tas užduotis, todėl ir išplatinti jų negalėjo. Apskritai ministerijos darbuotojai visiškai prie tų užduočių neprisiliečia. Žinoma, jeigu įvyksta kažkas negera, visada valdžia lieka kalčiausia. Šiuo atveju Švietimo ministerija tapo atpirkimo ožiu. Ministras prisiima atsakomybę ir apgailestauja, kad taip įvyko. Nesuveikė sistema, kurioje dalyvavo daug žmonių ir institucijų. Dar sunku pasakyti, kurioje vietoje buvo spraga“, – kalbėjo N. Barauskienė.
Kitą savaitę jau turėtų būti svarstomi valstybinio matematikos egzamino rezultatai. Pasak N. Barauskienės, jau dabar aišku, jog nepasitvirtino gandai, kad šio egzamino balai labai aukšti – jie nelabai skiriasi nuo ankstesnių metų rezultatų vidurkio.
KOL KAS ĮTARIAMŲJŲ NĖRA
Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba platinant egzaminų užduotis ikiteisminį tyrimą pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Siekiama nustatyti konkretų asmenį ar grupę asmenų, kurie „nutekino“ informaciją.
STT atstovas spaudai Bernardas Gailius „Santarvei“ teigė, kad tyrimas yra labai sudėtingas, vykstantis visoje Lietuvos teritorijoje. Jame dalyvauja ne tik STT, bet ir Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybos, Policijos departamento pareigūnai bei prokurorai.
„Visi kažkodėl galvoja, kad viskas labai greitai bus išaiškinta. To tikrai nebus“, – garantavo STT darbuotojas.
B. Gailius pripažino, kad nėra sunku nustatyti kompiuterį, kuriuo buvo išplatinta informacija internete. Kur kas sunkiau nustatyti asmenį, dirbusį prie to kompiuterio. STT darbuotojas teigė, kad kol kas įtariamųjų nėra.
Korupcijos prevencijos grupė nustatė nemažai trūkumų valstybinių egzaminų organizavimo sistemoje. Vienas iš jų – per anksti užduotys buvo išvežamos iš Nacionalinio egzaminų centro. Laiko tarpas tarp užduočių išvežimo ir egzamino pradžios turėtų būti maksimaliai sutrumpintas. Tai susiaurintų „nutekėjimo“ galimybę.
„Detaliau apie nustatytus trūkumus nenorėčiau pasakoti. Kada nors pateiksime tą analizę“, – pažadėjo B. Gailius.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Pakartotinis valstybinis lietuvių kalbos egzaminas praėjo be pažeidimų.
