Mažeikių rajono savivaldybės atstovai susitiko su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriumi Algiu Bagdonu bei rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėju Zigmantu Šimkumi ir aptarė žemės tvarkymo klausimus.
Toks susitikimas – jau antrasis. Svečias paaiškino, kad Nacionalinė tarnyba, kurios padaliniais, likvidavus apskričių viršininkų administracijas, tapo rajonų žemėtvarkos skyriai, siekia bendradarbiauti su savivalda.
VIETOSE – DAUGIAU TEISIŲ
Nuo liepos 1 dienos panaikinus apskričių viršininkų administracijas Nacionalinei žemės tarnybai perduotos visos funkcijos, susijusios su žemės tvarkymu ir administravimu. Tarnybos padaliniu tapo ir Mažeikių rajono Žemėtvarkos skyrius, kuriam ir toliau vadovauja Z. Šimkus.
A. Bagdonas susitikime su savivaldos atstovais teigė, kad tokia pertvarka turi ir pliusų, ir minusų, tačiau labiau buvo linkęs kalbėti apie privalumus. Esą nauja tai, kad daugelis sprendimų dabar priimami rajoninėje grandyje, dėl to operatyviau turėtų būti sprendžiami klausimai.
Tarnybos direktorius žemėtvarkos skyrių vedėjams yra suteikęs keliolika įgaliojimų: sudaryti žemės nuosavybės atkūrimo, žemės pardavimo sutartis, išleisti įsakymus dėl servitutų, dėl teritorinių planavimo dokumentų tvirtinimo ir kt.
„Be abejo, daugiau teisių ir atsakomybė didesnė“, – lygino svečias.
„Santarvei“ pasiteiravus apie reformos minusus, departamento direktorius teigė, kad per trumpas laikas apibendrinti. Kaip didžiausią trūkumą jis įvardijo tai, kad Nacionalinei žemės tarnybai teks kontroliuoti 48 žemėtvarkos skyrius. Esą ne taip paprasta bus sureguliuoti daugybę priimtų sprendimų.
„Svarbu, kad padalinių vadovai jaustų, jog bus patikrinti, kad jie suprastų, jog nėra vienvaldžiai“, – akcentavo svečias.
NUOMONĖS IŠSISKYRĖ
Savivaldybės atstovai, nors ir džiaugiasi, kad Mažeikiuose liko Nacionalinės žemės tarnybos padalinys, ne taip optimistiškai kalba apie reformą.
„Kodėl nebuvo galima žemėtvarkos skyrius atiduoti savivaldai, kur sprendimus priimtų ne meras, bet Taryba, o Nacionalinė žemės tarnyba tikrintų? Kodėl taip nepasitikima savivalda?“ – su A. Bagdonu diskutavo meras Vilhelmas Džiugelis.
Rajono vadovas teigė, kad tokia yra ne tik jo, bet ir kitų merų, Savivaldybių asociacijos nuomonė. Jis apgailestavo, kad aukštesnės instancijos į tai nereagavo. Beje, rajono Savivaldybės taryba savo poziciją dėl Žemėtvarkos skyriaus pavaldumo buvo išsakiusi Seimo Kaimo reikalų komitetui ir Žemės ūkio ministerijai adresuotame kreipimesi.
TIKSLAS – BENDRAUTI
Žemės tvarkymo departamento direktorius akcentavo, kad savivaldos nuomonė nebus ignoruojama.
Esą Nacionalinės žemės tarnybos pozicija – kuo daugiau bendrauti su vietos valdžia.
„Mes ir raštus esame parašę dėl bendradarbiavimo. Esame už tai, kad būtų kuo glaudesnis ryšys, nes be savivaldybės negalime nieko padaryti. Nuo savivaldybės daug kas priklauso, pavyzdžiui, projektų derinimai. Savivaldybė gali pareikšti savo nuomonę dėl parengtų žemėtvarkos planų. Pagal įstatymą, mes turime informuoti apie pradedamus rengti projektus. Įstatyme pasakyta, kad mieste grąžinant žemę, be savivaldybės administracijos direktoriaus negalima priimti sprendimo“, – savivaldos svarbą pabrėžė svečias.
PASTEBĖJO IŠSKIRTINUMUS
Anksčiau gyventojų skundus, konfliktus, susijusius su žemės dokumentų tvarkymu, aiškindavosi Telšių apskrities viršininko administracija, o dabar mažeikiškiams pagalbos tektų ieškoti sostinėje. A. Bagdonas pastebėjo, kad iš Mažeikių skundų nėra daugiau nei iš kitur, esą skyriaus darbuotojai neblogai susitvarko su papildomomis funkcijomis.
Vis dėlto svečias pastebėjo kai kuriuos rajono išskirtinumus. Jį nustebino tai, kad Mažeikių rajone didelę paklausą turi žemės ūkio paskirties žemė.
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Z. Šimkus jam pritarė. Esą paklausą iliustruoja ir gera žemės kaina.
„Mes nekontroliuojame rinkos kainos. Tačiau kalbant su notarais, nagrinėjant registro duomenis matyti, kad net krizės laikotarpiu kaina mažai krito ir ji šiuo metu turi tendenciją kilti. Jeigu aplinkiniuose rajonuose žemės ūkio paskirties žemės hektaras kainuoja apie pusantro – du tūkstančius litų, mūsų rajone ir už atokesnius nuo miestų sklypus už hektarą mokama nuo penkių iki septynių tūkstančių litų“, – lygino vedėjas.
KAINĄ KELIA UŽSIENIEČIAI
Specialistai mano, kad žemė brangsta ir dėl to, jog rajone stiprus žemės ūkis, yra daug besiplečiančių ūkininkų. Tuo tarpu laisvos žemės fondo likę apie keturis tūkstančius hektarų.
Be to, žemės kainą kelia danai. Rajone veikia ne viena danų kapitalo bendrovė, kuri iš privačių žmonių superka žemę. Neoficialiais duomenimis, danai valdo apie 4 tūkstančius hektarų žemės.
„Įstatymai ne visiems užsieniečiams oficialiai leidžia įsigyti Lietuvos žemės. Tačiau sudaromi sandoriai, pagal kuriuos užsieniečio vardu perka Lietuvos pilietis“, – komentavo departamento direktorius A. Bagdonas.
Valstybė yra numačiusi pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Tas saugiklis galioja iki kitų metų gegužės mėnesio. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Vyriausybę, kad pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas dar trejiems metams.
„Žemės savininkai norėtų, kad visi Europos piliečiai galėtų pirkti, nes žemės kaina būtų patrauklesnė. Bet ar vietos ūkininkams nuo to bus geriau, klausimas“, – svarstė departamento direktorius.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Žemės tvarkymo problemas aptarė: (iš kairės) Z. Šimkus, A. Bagdonas ir V. Džiugelis.
