Ar tikrai Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės?

Živilė DAMULYTĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Artėjant rinkimams į Seimą, vis dažniau karštąja diskusijų tema tampa mūsų šalies energetinė nepriklausomybė. Vieni teigia, kad naujos atominės elektrinės žūtbūt reikia Lietuvai, norint pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, kita pusė ginčijasi ir palaiko alternatyvius energijos šaltinius. Kai tiek daug argumentų kyla „už“ ir „prieš“, sunku apsispręsti, kurią poziciją palaikyti ir kokiu keliu eidami užsitikrintume ne tik norimą poziciją santykiuose su Rusija, bet ir šiltą, šviesų bei finansiškai prieinamą gyvenimą gimtojoje šalyje.
Dar gegužės pabaigoje buvo vykdoma piliečių apklausa, ką jie mano apie naujos Visagino atominės elektrinės statybą. Rezultatai aiškiai parodė, kad net du trečdaliai apklaustųjų šiam projektui nepritaria. Tačiau Vyriausybė savo kalbose teigia priešingai – galbūt bando paveikti visuomenę ir toliau tvirtai laikosi savo pozicijos dėl VAE statybos.
Kodėl klostosi tokia situacija, manau, puikiai paaiškina Lietuvos pramonininkų konfederacijos  prezidiumo nario Algirdo Jaruševičiaus išreikšta mintis, kad VAE statybų projektas yra panašus į LEO LT aferą, kuri kaip inovatyvi ir turinti akivaizdžių korupcijos požymių piktžolė iškilo Lietuvos energetiniuose planuose, kol galiausiai iš jos liko tik šnipštas. Kažkam tai tik dar vienas būdas papildyti savo banko sąskaitą, tačiau ar iš tiesų Lietuva neturi kito pasirinkimo, kaip tik antrąkart bristi į tą pačią balą?
Akivaizdu, kad alternatyvioji energetika: biokuru kūrenamos elektrinės, saulės baterijos, vėjo jėgainės ir kt., yra išeitis, į kurią būtų galima užtikrintai investuoti VAE statyboms norimus skirti pinigus. Net dabar Lietuva neišnaudoja savo vietinių išteklių energijai gauti: Lietuvos miškuose kasmet supūva 98 proc. nesutvarkytos medienos, o panaudojus šias atliekas ir šiaudus, galima užsitikrinti energetinį saugumą ir mažesnes šildymo bei elektros kainas. Be to, kaimo vietovėse būtų galima sukurti naujų darbo vietų ir šiek tiek sumažinti dėl darbo stygiaus kylančią emigraciją. Štai jau vienas saugus aplinkai pasiūlymas, ko Lietuva galėtų imtis ir dabar, tačiau, kaip bebūtų keista, VAE šalininkai skleidžia mitą, jog Lietuvoje trūksta energetinės galios, kas toli gražu nėra tiesa.
Kiti energetinės nepriklausomybės būdai yra investicijos į saulės kolektorius bei vėjo jėgaines Lietuvoje. Pasak alternatyvios energijos specialisto Vainiaus Žalimo, Lietuva gaunamos saulės spinduliuotės kiekiu nenusileidžia Vokietijai ir net lenkia Norvegiją. Tai kodėl šios alternatyvos paplitimas mūsų šalyje yra mažiausias? Galbūt visuomenė per mažai žino apie tai, tačiau valdžia, užuot siekusi šviesti piliečius ir rinktis atsinaujinančius resursus, visomis galiomis siekia VAE projekto įgyvendinimo. Juk logiška, kad turėtą atominę elektrinę uždarėme siekdami išvengti galimų avarijų, kurių pasekmės, kaip rodo Černobilio ir Fukušimos katastrofos, yra nežmoniškai didelės ir liečiančios net ateities kartas.
Ir visgi, kokie yra branduolinės atominės elektrinės minusai? VAE projekto pagrindinis tikslas – energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos, nors iš tikrųjų tai tik dar labiau pririštų Lietuvą prie šios šalies energetinės sistemos, kadangi avarinės galios rezervą galės užtikrinti tik Rusija. Taip pat teigiama, jog VAE gaminama elektros energija bus pigi, tačiau, optimistiniais skaičiavimais, energijos savikaina būtų 30 ct už kWh, o vartotojo mokama kaina būtų dar didesnė, kuri, lyginant su dabartiniais elektros energijos tarifais, nelabai ir skirtųsi.
Trečioji problema, iškylanti dėl atominės elektrinės, yra branduolinės atliekos, kurių saugyklos yra  tik Rusijoje. Vadinasi, turėsime du variantus – už didelius pinigus prašyti laidoti radioaktyvias medžiagas užsienyje arba už dar didesnes lėšas įsirengti tokias saugyklas Lietuvoje. Kokios  Lietuvos gyventojų nuostatos? Dauguma priešintųsi tam, kad radioaktyvios branduolinio kuro atliekos būtų laidojamos jų rajone, o apie pusę respondentų įsitikinę atominės elektrinės nesaugumu.
Taigi, mano pozicija VAE projekto įgyvendinimo klausimu aiški: kodėl žengiame žingsnį atgal, užuot žvelgę į priekį ekologiškesnio, saugesnio ir galbūt kitais atžvilgiais naudingesnio gyvenimo link? Požiūris, kad Lietuvai įvairios gamtos katastrofos negresia, yra nepagrįstas, žinant, kokiu greičiu kyla gamtos stichijų daroma žala mūsų planetai. Todėl tikiu, kad tik keisdami savo požiūrį ir rūpindamiesi ne tik savo kiemu, bet ir tuo, kas vyksta šiek tiek tolėliau nuo mūsų namų, galime užtikrinti saugesnį gyvenimą ir sveikesnę aplinką ne tik sau, bet ir ateities kartoms. Todėl kiekvienam linkiu pamąstyti, ar iš tiesų nauja atominė elektrinė yra teisingas kelias mūsų šalies labui.
Živilė DAMULYTĖ