Lėšų savo vaikams išlaikyti nemokančių tėvų pavardės bus skelbiamos spaudoje, – tokių priemonių šiemet imsis Vaikų išlaikymo fondas.
Su vaiko išlaikymo bylomis susiduriantys specialistai patikina, kad mažeikiškiai savo vaikams pinigų skiria taip pat nenoriai.
REIKĖJO ĮRODINĖTI
„Esu prisiteisusi alimentus, bet jų negaunu,“ – „Santarvei“ sakė mažeikiškė Vilma, auginanti dvejų metų sūnų (vardas pakeistas – K. V.).
Kadangi vyriškis iš pradžių nenorėjo pripažinti tėvystės, moteris pasiūlė pasidaryti DNR tyrimus. Kai tyrimai patvirtino tėvystę, tėvas pareiškė, kad išvažiuoja dirbti į Didžiąją Britaniją, kur niekas jo nesuras.
Tačiau teisme vyriškis pasirodė. Vaiko išlaikymui Vilma teismo paprašė priteisti septynis šimtus litų, galutinis rezultatas – tėvas vaikui kas mėnesį turi pervesti 500 litų.
„Prasidėjo visokie kaltinimai, tad buvo labai nemaloni procedūra įrodinėjant, kad nesu „blogietė“ ir kad vaiko nepasigimdžiau dėl pinigų.
Bet aš teismui pagrįstai įrodžiau, kad tokia pinigų suma tikrai reikalinga,“ – nemalonius teismo posėdžius prisiminė mažeikiškė.
PINIGŲ NEGAUNA
Dvejų metų berniuko mama šiandien apgailestauja, kad apskritai pradėjo kovą su vaiko tėvu dėl atžalos išlaikymo.
„Man tokie nuostoliai dėl tų visų teismų, kad dabar pagalvojus, nebuvo verta nė prasidėti. Kiek man viskas kainavo!“ – pasakojo mažeikiškė.
Teisme ji savo poziciją gynė be advokato pagalbos – tam neturėjo pinigų. Vaiko tėvas, atvirkščiai, teisininką pasisamdė.
„Nesvarbu, kad prieš bylinėjimąsi jis iškart pasidarė bedarbis, banko skolininkas, visa šeima nedirbanti, o esą gyvenanti iš senelių pensijos,“ – jauna moteris prisiminė vaiko tėvo paaiškinimus, kodėl jis negali vaikui skirti pinigų.
Tačiau vyriškis iki šiol nepadengė nei teismo išlaidų, nepersiunčia nei vaikui išlaikyti priteistų penkių šimtų litų.
REMIA VALSTYBĖ
Dabar Vilmai išlaikyti sūnų padeda iš Vaikų išlaikymo fondo kas mėnesį gaunama išmoka.
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo direktorė Liudvika Trasykytė „Santarvę“ patikino, kad Vilmos situacija – tik viena iš daugelio.
Valstybės paramos dažniausiai prašo kukliau gyvenantys tėvai, dažniausiai – mamos. Tad fondo vadovė pastebi, kad daugelis džiaugiasi gaunamomis išmokomis, kad ir nedidelėmis.
Šiuo metu bazinė socialinė išmoka siekia pusantro minimalaus gyvenimo lygio – 195 litus.
Dėl paramos į fondą galima kreiptis, kai antroji pusė vaikui išlaikyti pinigų neskiria daugiau kaip tris mėnesius. Tuomet fondo administracija skolininkui praneša, kad valstybė perima jo skolą, kaip pareigą mokėti išlaikymą vaikui. Vadinasi, vaiko neišlaikantis tėvas arba mama bus skolingi valstybei.
SKOLININKUS VIEŠINS
Netrukus lėšų vaikams išlaikyti nemokančių tėvų sąrašai bus viešai skelbiami internete, rajoniniuose laikraščiuose, bus formuojamas skolininkų registras, – „Santarvei“ patvirtino Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų direktorė L. Trasykytė.
„Manome, kad šios priemonės padės dar labiau drausminti neatsakingus tėvus, kurie, tikėtina, pradės mokėti priteistą išlaikymą savo vaikams, – teigiamų rezultatų viliasi vadovė. Ji pridūrė, kad fondas jau suveikė kaip prevencinė priemonė: – Administracija vis daugiau gauna prašymų dėl išmokos mokėjimo nutraukimo, nes tėvai, nemokantys vadinamųjų alimentų ir bijodami tapti skolininkais be senaties termino, pradeda mokėti lėšas vaikams bei grąžinti skolas fondui.“
Iš nesusipratusiųjų skolininkų teisininkai sieks išsireikalauti fondo išmokėtas sumas su penkiais procentais metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko be senaties termino.
Dvejus metus gyvuojančio fondo direktorė „Santarvei“ negalėjo pasakyti, kiek valstybei yra įsiskolinę mažeikiškiai. Užpernykštis Vaikų išlaikymo fondo biudžetas sudarė beveik 94 mln. litų, pernai jis siekė apie 60 mln. litų, o šiemet Lietuvos vaikams planuojama išmokėti 49 mln. litų.
PADEDA PAREIGŪNAI
Norint, kad vieno iš tėvų neprižiūrimam vaikui būtų skiriama valstybės parama, Vaikų išlaikymo fondui reikia pristatyti antstolio pažymą.
Mažeikiuose dirbanti antstolė Elena Miliauskienė „Santarvei“ sakė, kad šiuo metu besikreipiančių tėvų pasitaiko vos vienas kitas. Bumas buvęs, kai tik fondas pradėjo veikti – prieš dvejus metus.
„Aišku, iš vienos pusės, tas fondas labai gerai, nes nors kažkokią paramą gauna tėvai. Tik neaišku, kokia tolimesnė eiga bus. Kol kas nėra praktikos (kalbu apie savo kontorą, bet negirdėjau jokių atvejų ir Lietuvoje), kad fondas prašytų išieškoti iš skolininko,“ – sakė antstolė.
E. Miliauskienė patikino, kad iš neatsakingų tėvų išieškoti skolas tenka ir be fondo reikalavimų.
Dėl vaiko išlaikymui teismo skirtų, bet nemokamų pinigų moterys kreipiasi ir į pareigūnus.
Šiemet jau pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl beveik 15 tūkst. litų neišmokėtų vaiko išlaikymo lėšų. Tokią sumą mažeikiškis savo dviem vaikams įsiskolino šiek tiek daugiau nei per metus.
Mažeikių policijos komisariato atstovė spaudai Violeta Grigaitienė „Santarvę“ informavo, kad praėjusiais metais dėl tėvų įsiskolinimų vaikams buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Visi jie buvo išaiškinti ir perduoti teismui.
BANDO IŠSISUKTI
Su vaiko išlaikymo klausimais susiduriantys specialistai pastebi, kad tėveliams dažnai trūksta atsakomybės.
„Tėvai skundžiasi: aš gyvenu jau kitoje šeimoje, man reikia ten vaikus išlaikyti, kodėl čia turiu mokėti? Kitas motyvas: ji jau gyvena su kitu, tai tegul tas vyras ir išlaiko vaikus, arba: pats nedirbu, tai iš kur man mokėti? – skolininkų tėvų pasiteisinimus vardijo antstolė E. Miliauskienė. – Jie nemoka ir galvoja, kad padarys skriaudą motinai, tačiau nuo to nukenčia tik vaikas.“
Apie tėvų išsisukinėjimus „Santarvei“ pasakojo ir Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus juristas Vladas Narmontas, dalyvaujantis įvairiose su nepilnamečiais susijusiose bylose.
„Teismuose tėvai teisinasi savo sunkia materialine padėtimi, apeliuoja į bendrą šalies ekonominę būklę. Ieško pateisinimų, kad nereikėtų skirti didesnės sumos vaikui išlaikyti,“ – pasakojo V. Narmontas.
Vaiko išlaikymo bylos sudaro apie ketvirtadalį juristo atstovaujamų bylų – daugiau nei pusšimtį per metus. Pridėjus santuokos nutraukimo bylas, kuriose sprendžiamas ir vaiko išlaikymo klausimas, jų skaičius pasiektų šimtą.
TEISMUI PATEIKIA POREIKIŲ IŠKLOTINĘ
Vaiko teises ginantis juristas V. Narmontas „Santarvei“ paaiškino, kad vieno mėnesio išlaikymas vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti orientuotas į minimalų valstybės nustatytą mėnesio atlyginimą, t. y. 800 litų. Vadinasi, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400 litų.
„Dabar bent jau tuos pusantro minimalaus gyvenimo lygio – 195 litus – vis tiek priteisia. Jei tėvas nemokėtų šitos priteistos sumos, tada būtų galimybė ją gauti iš Vaiko išlaikymo fondo. Bet neprisimenu, kad tokia suma būtų priteista, dažniausiai priteisiama didesnė suma,“ – sakė specialistas.
V. Narmontas atkreipia dėmesį, kad išlaidas vaikui sudaro ne tik fiziologiniams poreikiams – maistui, higienos priemonėms ar drabužiams – skirtos lėšos. Į teismui pateikiamą vaiko poreikių išklotinę įtraukiamos ir įvairios lavinimo priemonės, pavyzdžiui, būreliai.
Anot V. Narmonto, vaikai dažniausiai apklausiami vaiko teisių apsaugos specialistų. Jeigu kyla ginčų, kartais savo nuomonę galintis pagrįsti vaikas kviečiamas apklausai į teismą.
„Jo klausiama, su kuo nori gyventi, ir tuo pačiu metu galima tikslinti, kokių poreikių vaikas turi. Kokie jo pomėgiai, gal jis nori lankyti kokį nors būrelį, bet negali dėl to, kad mama neturi pinigų,“ – pasakojo juristas.
PRISITEISIA IR PILNAMEČIAI
Anot vaiko teises ginančio specialisto V. Narmonto, norėdami prisiteisti vieno iš tėvų išlaikymą, į teismą gali kreiptis ir pilnamečiai vaikai. Jie gali reikalauti išlaikymo už praėjusius trejus metus.
„Tačiau Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymas vaikui, kuris mokosi ne vidurinėje mokykloje, priteisiamas tik tada, kai jis išnaudoja visas galimybes – paskolas, įsidarbinimo galimybes. Juk jis vis dėlto pilnametis,“ – paaiškino juristas.
Lengviau iš tėvų pinigus išieškoti dar nebaigusiam vidurinės mokyklos pilnamečiui išlaikyti.
Eltos nuotrauka.: Laimingą ir sočią vaikystę tėvai suteikia ne kiekvienam vaikui.
