Dėl „Delfino“ lopšelyje-darželyje rastų pažeidimų siūloma įvertinti jo direktorės darbą.
Ką valgo lopšelio-darželio „Delfinas“ vaikai ir kaip čia tvarkomasi su finansais? Po atlikto audito šioje įstaigoje politikams siūloma įvertinti direktorės Laimos Žiubikienės darbą.
Įstaigos vadovė šią situaciją vadina išpūstu burbulu ir įžvelgia norą susidoroti.
TRŪKSTA KONTROLĖS
Savivaldybės kontrolierė Alma Karvelienė Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui pristatė šešių švietimo įstaigų finansinio audito išvadas. Jose teigiama, kad tokio planinio patikrinimo tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, jog valstybės bei Savivaldybės lėšos ir turtas valdomas teisėtai.
Politikus nemaloniai nustebino lopšelio-darželio „Delfinas“ patikros išvados.
Įstaigoje nesukurta finansų kontrolė, kuri galėtų užtikrinti, kad Savivaldybės turtas būtų naudojamas efektyviai, ekonomiškai ir skaidriai, – teigiama kontrolierės pateiktoje ataskaitoje.
A. Karvelienė „Santarvei“ priminė, kad pagal vidaus kontrolės reikalavimus, įvairius bankinius pervedimus internetinėje linijoje turi pasirašyti vyriausiasis buhalteris, o dokumentą patvirtinti direktorius. Tačiau minėtoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pervedimus pasirašinėdavo tik vyr. buhalterė.
Pasak kontrolierės, tokia pat situacija buvusi ir Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykloje. Pervedimus pasirašinėjusi darbuotoja buvo įtarta per ketverius metus pasisavinusi apie 160 tūkst. Lt.
„Taip, prie ko galima prieiti. Bet kol kas čia (lopšelyje-darželyje „Delfinas“ – K. V.) šitaip neįvyko,“ – pašnekovė džiaugėsi, kad tokių trūkumų darželyje neužfiksuota.
MATERIALIAI NEATSAKO?
Buhalterė pasirašo bankinius pervedimus, tačiau nėra atsakinga už savo veiksmus. Tokią prielaidą suformuoja faktas, kad įstaigos administracija auditoriams nepateikė su buhaltere sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties.
„Jeigu kas nors atsitiktų, tai nelabai teisiškai ir pareikalausi jos atsakomybės, jei nėra sutarties. Sakys, aš nedariau,“ – samprotavo kontrolierė A. Karvelienė.
Paprastai audituojamų įstaigų administracijos verčiasi per galvą, norėdamos pateikti reikalingus dokumentus.
Lopšelio-darželio „Delfinas“ direktorė L. Žiubikienė „Santarvei“ paaiškino, kad toks nesusipratimas galėjo atsirasti dėl to, kad audito metu (iki šiandien – K. V.) ji gydėsi Klaipėdoje.
„Jeigu ten kas nors ko nors nerado, tai nereiškia, kad tos sutarties nėra,“ – telefonu iš ligoninės patikino pašnekovė.
Tuo tarpu Kontrolės komiteto pirmininkas Paulius Auryla stebėjosi tokiu paaiškinimu.
„Juk auditas nevyksta kelias valandas ar dienas, jis vyksta pakankamai ilgą laiką, daug bendraujama su įstaigomis. Dokumentus buvo galima pateikti,“ – įsitikinęs politikas.
IŠKRAIPYTOS RECEPTŪROS
Ką valgo lopšelio-darželio „Delfinas“ auklėtiniai? – traukė pečiais politikai, susipažinę su pateiktomis auditorių išvadomis.
Maistas darželinukams turi būti gaminamas pagal patvirtintas technologines korteles, kuriose užfiksuota receptūra – į katilą dedamų pipirų skaičiaus tikslumu. Tokias korteles turi sudaryti įstaigos slaugytoja, o jas patvirtinti – direktorius. (Tiesa, pareiginiuose nuostatuose šiomis kortelėmis slaugytojai net nepavesta rūpintis.)
Tačiau audito metu nustatyta, kad daugumai gaminamų sriubų ir antrųjų patiekalų technologinės kortelės nesudarytos. Neatitikimų auditoriai rado ir ten, kur ta kortelė buvo sudaryta.
„Kortelėje nurodyta, kad kotletui reikia imti po pusę kiaulienos ir jautienos. Kadangi jautiena brangi, jos neperka, ima vien tik kiaulieną. Tad iškraipoma receptūra taip, kad išeina, jog kiaulienos nurašoma daug daugiau, nei priklauso pagal kortelę,“ – pastebėjo A. Karvelienė.
Pavyzdžiui, praėjusių metų rugsėjo mėnesį pagal valgiaraščius nurašyta apie 75 kg kiaulienos daugiau, nei priklausė pagal technologines korteles.
Į Kontrolės komiteto posėdį atėjusi lopšelio-darželio „Delfinas“ direktoriaus pavaduotoja Ieva Rimkienė ir vyr. buhalterė Vilija Bakanienė aiškino, kad tokie neatitikimai įvyko dėl slaugytojos darbo patirties stokos. Jos paaiškino, kad slaugytoja važinėja į seminarus ir dar mokosi sudarinėti korteles.
Į šį pasakymą replikavo komiteto narė Judyta Čejauskienė: „Ar treji metai ne per ilgas laiko tarpas mokytis korteles sudarinėti žmogui, kuris tiesiogiai atsakingas už šitų kortelių sudarymą?“
„Nejaugi nematyti, kad kilogramais mėsa kaupiasi? Čia tikriausiai ne mokymosi esmė, o tai, kad nebuvo kontrolės,“ – kolegę papildė komiteto pirmininko pavaduotojas Jonas Žičkus.
GALIMYBĖ PIKTNAUDŽIAUTI
Rajono politikų priimtu sprendimu lopšelinukui per dieną turėtų būti pateikta maisto už 5,26 Lt, o darželinukui ir priešmokyklinukui – už 5,85 Lt. Už vaiko maitinimą moka tėvai.
Tačiau audito išvadose teigiama, kad vienam vaikui vienai dienai tenkanti maisto sunaudojimo išlaidų kontrolė nevykdoma. Praėjusiais metais nurašyta maisto produktų už beveik 1 200 litų daugiau, nei priklauso paskaičiavus pagal minėtas dienos normas.
„Įstaigos vadovas nesiėmė priemonių, kad maisto produktų apskaita būtų tvarkoma vadovaujantis apskaitos principais, ir nenustatė vidaus audito kontrolės procedūrų, kurios užtikrintų tinkamą maisto produktų apskaitą. Visa tai sudaro palankias sąlygas piktnaudžiavimui ir turto grobstymui,“ – išvadą pateikė A. Karvelienė. Kontrolierė pridūrė, kad įstaigoje prekių ir paslaugų pirkimai vykdomi nesivadovaujant Viešųjų pirkimų įstatymu.
Negana to, kad tėvai negali žinoti, ar jų vaikai maitinami už nustatytą sumą, auditoriai nustatė, kad už tėvų pinigus galėjo būti maitinami ne tik jų vaikai, bet ir dalinai atleistieji nuo mokesčio.
„Atleisdama vaikus nuo mokesčio, Savivaldybė kitą dalį padengia iš savo biudžeto. O dokumentai rodo, kad jie (lopšelis-darželis „Delfinas“ – K. V.) pinigų Finansų skyriaus neprašė, o sumą padengė kitų tėvelių pinigais – iš kitur pinigai įstaigoje neatsiranda,“ – „Santarvei“ komentavo kontrolierė A. Karvelienė.
NORI SUSIDOROTI?
Dėl šių reikšmingų klaidų ir neatitikimų auditą atlikę specialistai politikams rekomenduoja įvertinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovės L. Žiubikienės darbą – kaip pareigų nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą. Direktorės likimą – skirti nuobaudą ar atleisti iš darbo – gali spręsti įstaigos steigėja – Savivaldybės taryba.
Kontrolės komiteto pirmininkas P. Auryla „Santarvei“ vakar sakė, jog laukiama, kol direktorė po ligos grįš į darbą ir pateiks savo paaiškinimus.
„Kai kalbėjomės telefonu (su L. Žiubikiene – K. V.), ji sakė viską galinti paaiškinti. Jeigu sugebės paaiškinti, bus kitas dalykas. Bet žodžio neprikabinsi prie dokumento, reikia, kad būtų raštai, o jų tai nebuvo niekur. Ką matėme, tą matėme – negalime netikėti kontrolierės pateiktais įrašais,“ – paaiškino politikas. Kad visoms užfiksuotoms klaidoms yra argumentuoti paaiškinimai, įstaigos direktorė L. Žiubikienė tvirtino ir „Santarvei“.
„Niekas čia nieko specialiai nekuria, kad pakenktų ar turėtų blogų kėslų. Nėra čia tų pinigų tiek, kad galėtum kažin ką padaryti. Mes galime maitinti vaikus labai gerai ir kokybiškai, tą mes ir stengiamės daryti. Iki šiol neturėjome iš tėvelių pusės jokių nusiskundimų, – patikino direktorė.
L. Žiubikienė pridūrė, kad pirmą kartą susiduria su situacija, kai „įžiūrima kažkas, ko tikrai nėra“. Moteris prasitarė jaučianti norą susidoroti, tačiau situacijos nebuvo linkusi detalizuoti.
DARBUOTOJAIS PASITIKI
Nors L. Žiubikienė šią situaciją vadino išpūstu burbulu, tačiau su auditorių išvadomis iš dalies sutiko.
„Nesakau, kad nesame kalti. Žinoma, kitur trūko tos mano kontrolės. Bet aš pasitikiu žmonėmis, o tai labai didelė motyvacija žmogui. Aš pati nedarau jokių aferų, nevagiu, tai manau, kad ir aplink mane tokie patys žmonės,“ – aiškino direktorė.
Kad reikėtų mažiau pasitikėti darbuotojais, po šios situacijos „Santarvei“ sakė ir Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vedėja Irena Macijauskienė.
Lopšeliuose-darželiuose reikalingas technologines korteles slaugytojos turi suderinti su šia įstaiga.
„Valgiaraščiai turi būti sudaromi kiekvienai amžiaus grupei, kad atitiktų reikalingą kaloringumą. Mes prašome tų kortelių, kad matytume, kaip sudarytas produktas. Bet visas sutikrinti ir pažiūrėti, ar yra įstaigos vadovo parašas, realiai nėra galimybių – juk kiekvienas patiekalas turi savo kortelę. Geranoriškai pažiūrėdavau ir į tai, jei nebūdavo kokio parašo, tiesiog prašydavau grįžus susiderinti su direktore,“ – pasakojo vedėja ir pridūrė, kad dabar bus griežtesnė.
I. Macijauskienė akcentavo, kad vaikams turi būti tiekiamas kuo įvairesnis maistas. Specialistė pastebėjo, kad dažnai slaugytojos eina lengvesniu keliu ir kortelėse produkto sudėties nedetalizuoja.
„Paprasčiausiai užrašo – mėsa. O juk svarbu kokia – kumpinė, mentės ar dar kokia, nes visų energinė vertė skirtinga. Jau nekalbu apie jautienos pakeitimą kiauliena,“ – vedėja kalbėjo apie tikslių receptų būtinumą.
TĖVAI NESISKUNDŽIA
Kaip pastebėjo auditoriai, už maistą atsakingi lopšelio-darželio „Delfinas“ darbuotojai gyvena kaip savo namuose: ką šiandien turiu šaldytuve, tą ir virsiu. „Santarvės“ žiniomis, tokių neatitikimų būdavo ir anksčiau, dar dirbant ankstesnei slaugytojai.
Tačiau Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmantas Stumbra „Santarvę“ informavo, kad iki šiol jokių nusiskundimų lopšelio-darželio „Delfinas“ virtuvės darbu neturėjo.
Tarnybos specialistai švietimo įstaigas tikrina kartą arba dukart per metus – priklausomai nuo rizikos laipsnio. Minėtoji įstaiga tikrinama kartą per metus, paskutinį kartą maistas čia tikrintas praėjusių metų lapkritį.
„Būna, kad virtuvė kartais neturi produkto, koks yra patvirtintas, tačiau jie gali pakeisti produktą kitu, bet analogiško kaloringumo ir analogiškos kainos,“ – pastebėjo pašnekovas ir pridūrė, kad nusiskundimų dėl šiame darželyje tiekiamo maisto nėra sulaukęs ir iš tėvų.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Pateiktose audito išvadose nurodoma, kad „Delfine“ pagal valgiaraščius per mėnesį kiaulienos nurašoma keliasdešimčia kilogramų daugiau, nei priklausė pagal technologines korteles. Kur buvo panaudota mėsa – neaišku.
