Daugiabučiai namai – po ryšininkų voratinkliu

Daugiabučių gyventojai jaučiasi bejėgiai prieš jų nuosavybėje šeimininkaujančius įvairių ryšių tiekėjus. Namus administruojančios butų ūkio įmonės prisipažįsta nesugebančios įsivesti tvarkos: nežinia kam priklauso ant stogų pritvirtinti siųstuvai, televizijos „lėkštės“, antenos. Savivaldybės architektas sutinka, kad miesto nepuošia kabeliais apraizgyti namai, tačiau kad galėtų imtis spręsti problemą, reikią „viešo protesto“. GYVENTOJAI RENKA PARAŠUS
Savivaldybės architektas Tomas Pudžiuvis netrukus, matyt, sulauks tokio protesto – Ventos gatvės 24 namo didžioji dalis gyventojų pasirašė nesutinką, kad ant jų namo stogo šeimininkautų „Kompiuterinis langas“. Žmonės baiminasi, kad įmonės įrengtos elektromagnetines bangas spinduliuojančios antenos gali pakenkti jų sveikatai. Ypač dėl šito neramu „po antenomis“ esančių penktojo aukšto butų gyventojams.
„Mano butas po pat antena. Įtariu, kad dėl šito pablogėjo savijauta“, – teigė Laima Puidokienė.
Namo gyventojai savo pretenzijas, nuogąstavimus bandė išsakyti ir „Kompiuterinio lango“ vadovams, tačiau susikalbėti nepavyko.
Dėl tokios kaimynystės ne itin saugiai jaučiasi ir kai kurie gretimo namo gyventojai. Jie taip pat pasirašė prašymą sudrausminti internetinio ryšio tiekėjus.
„Tačiau nežinome, kam tą prašymą įteikti, kas tokias problemas sprendžia. Kreipėmės į ne vieną instituciją, tačiau konkretaus atsakymo neišgirdome“, – namo gyventojai pagalbos prašė „Santarvės“.
BUTŲ ŪKIS NESUSIKALBA
Ventos g. 24 namas priklauso UAB „Tavo pastogė“. Bendrovės direktorė Elena Staniulienė sakė, kad jai žinoma gyventojų problema.
„Interneto tiekėjai dažniausiai savo veiksmų nederina su namo gyventojais. Jie savavališkai šeimininkauja daugiabučiuose, nuplėšia spynas, pragręžia stogus, o mes nieko negalime padaryti. Juk antenų su policija netempsim nuo namo stogo žemyn. Esame raštu kreipęsi į Savivaldybę, tačiau sulaukėme atsakymo, kad tai ne jos reikalas. Nežinau, kas galėtų sutramdyti tokius savivaliautojus“, – prisipažino bejėgė esanti pašnekovė.
E. Staniulienė su „Kompiuterinio lango“ vadovais bandė išsiderėti, kad įmonė už naudojimąsi stogais (antenos įrengtos bene ant trijų bendrovei priklausančių namų) kas mėnesį į namo kaupimo fondą mokėtų po 50 litų.
„Lyg ir sutiko, pradėjome sąskaitas rašyti, tačiau nesulaukėme nė vienos įmokos“, – sakė direktorė.
ĖMĖSI VEIKSMŲ
UAB „Mažeikių butų ūkis“ generalinis direktorius Vidmandas Stonkus prisipažino, kad šiandien negalėtų įvardinti, kas yra daugiabučių namų stogus „puošiančio“ turto šeimininkai – namus administruojančiai įmonei jie neprisistato, savo projektų nederina.
„Jokių problemų neturime su elektros, šilumos tiekėjais, o mažų srovių tiekėjų negalime sutvarkyti. Tiesdami kabelius jie nutraukia elektros laidus, pridaro kitokių negerovių“, – pasakojo pašnekovas.
Mažeikių butų ūkis ėmėsi veiksmų prieš savivaliautojus. Prieš kelias dienas bendrovė raštu kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą: išdėstė problemas ir klausė, kaip jas spręsti.
„Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad nuobauda skiriama už taisyklių pažeidimus, o bendrovė tokių taisyklių neturėjo. Niekur neradom tokių taisyklių. Prieš porą mėnesių patys parengėm Elektroninių ryšių daugiabučiuose, gyvenamuosiuose namuose infrastruktūros (kabelių, kanalų kolektorių) įrenginių naudojimo taisykles“, – apie bandymus spręsti problemą pasakojo V. Stonkus.
Taisyklės buvo pristatytos Savivaldybėje vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo kabelinės televizijos, interneto paslaugų teikėjai, ryšininkai. Mažeikių butų ūkis prašė per dvi savaites pateikti savo siūlymus, tačiau iki šiol jų nesulaukė.
DERINTAS
TIK VIENAS PROJEKTAS
Savivaldybės architektas Tomas Pudžiuvis negalėjo pasakyti, kas kabeliais apraizgė miestą. Jis prisiminė, kad bene prieš penkerius metus „Kompiuterinis langas“ pateikė projektą, kuriame buvo nurodyta, kaip prie namų bus tvirtinami kabeliai. Šis projektas apėmė tik dalį mikrorajono. Tai buvęs pirmas ir vienintelis projektas.
T. Pudžiuvio teigimu, turėtų būti derinami ir kitų kvartalų projektai, o jeigu ant stogų įrengiamos antenos, – ir tų namų projektai.
Architektas sutiko, kad kabelių „voratinklis“ nepuošia miesto, tačiau jis negalėjo atsakyti, kas turėtų pareikalauti tvarkos iš paslaugų teikėjų.
„Aš galiu tik atkreipti dėmesį, neturiu galių bausti. Čia chuliganizmas, o chuliganus turi tvarkyti atsakingos institucijos“, – samprotavo architektas.
T. Pudžiuvis neprieštaravo, kad iki šiol tam buvo skiriama nepakankamai dėmesio. Galbūt kur kas daugiau miesto labui būtų nuveikiama, jeigu tarnybos susivienytų prieš miesto darkytojus?
„Tačiau kad imtumės tokių veiksmų, reikia gauti pretenziją iš visuomenės. Kol kas nesame sulaukę atviros pretenzijos“, – teigė architektas.
GYVENTOJŲ
PARAŠAI SURINKTI
Butų ūkio įmonių vadovai sakė, kad bet kokiems projektams daugiabučiame name vykdyti reikia gauti daugiau kaip pusės namo gyventojų sutikimą.
„Kompiuterinio lango“ savininkas Linas Prušinskas į redakciją atsitempė krūvas segtuvų su gyventojų parašais: „Sakykite bet kurio namo adresą, ir aš įrodysiu, kad gyventojų sutikimas yra“.
L. Prušinskas prasitarė, kad parašams surinkti buvo išleista beveik 10 tūkstančių litų. Butų ūkio įmonėms prispaudus turėti gyventojų sutikimą, įmonei tekę samdyti žmogų, kuris, rinkdamas parašus, sugaišo beveik metus. Tarp pasirašiusiųjų yra ir Ventos g. 24 namo gyventojai.
Pastebėjus, kad šio namo gyventojai teigė pasirašę, nes manė, jog parašai renkami tik dėl internetinio tinklo įrengimo, pašnekovas stebėjosi, kodėl problema iškilo tik dabar. Jis patikino, kad antenos ant namo įrengtos prieš kelerius metus, dabar tik pakeltos į 5 metrų aukštį.
„Žmonės baiminasi be reikalo. Mūsų antenų galingumas yra tik 30 ar 100 milivatų, kai kitų ryšių siųstuvai yra 10 tūkstančių kartų galingesni ir siekia kilovatus. Mūsų tinklas yra duomenų perdavimo tinklas, naudojamės laisvais dažniais, Ryšių reguliavimo tarnybos leidimų nereikia“, – rodė dokumentus.
L. Prušinskas neįsivaizduoja, kaip orinį tinklą būtų galima pakeisti į požeminį, nes telekomunikacijų kanalai užimti.
„Įrengti tokius kanalus kainuotų milžiniškus pinigus. Jeigu Savivaldybė turi tokį planą, mes galėtume prisidėti“, – į repliką dėl kabeliais darkomo miesto vaizdo atsikirto pašnekovas.
PATARĖ PASIRAŠYTI
SUTARTIS
„Nuosavybė turi būti neliečiama ir gerbiama. Ryšio įrengimo projektas turi būti derinamas su daugiabučių namų gyventojais ar jų įgaliotais asmenimis ir gauti daugumos pritarimą“, – „Santarvei“ sakė Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento direktorė Lina Rainienė.
Tiesa, gali būti atvejų, kad viešųjų ryšių teikėjas negali kitu būdu įrengti infrastruktūros arba išlaidos būtų labai didelės, tada, jeigu nepavyksta susitarti su gyventojais, ginčą turėtų spręsti teismas.
L. Rainienė informavo, kad ryšiui perduoti naudojami dviejų kategorijų radijo dažniai. Leidimas reikalingas tik pirmos kategorijos dažniams, kurie gali trukdyti kitiems veikiantiems įrenginiams arba kuriems veikti būtinos specifinės techninės sąlygos. Internetinio ryšio perdavimui leidimo nereikia.
„Gyventojai, sutikdami į namą įsileisti interneto tinklą, gali iš paslaugos teikėjo reikalauti papildomų sąlygų. Pasirašant sutartį galima numatyti, kad būtų pateiktas Sveikatos centro patvirtinimas, kad antenos nesukels žalingo poveikio. Jeigu kyla trikdžių, galima kreiptis į mūsų tarnybą“, – patarė direktorė.
SVEIKATAI NEKENKIA
Valstybinio aplinkos apsaugos sveikatos centro sveikatos saugos ekspertizės skyriaus vedėjo Mariaus Urbono duomenimis, Lietuvoje veikia apie 3 tūkstančius bazinių ryšių perdavimo stočių. Pernai patikrinta apie 4 proc., ir tik vienoje sostinės vietoje, kur daug antenų, buvo viršytos elektromagnetinio spinduliavimo normos. Spėjama, kad dėl techninių gedimų.
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos Sąjungos šalyse, taikomos griežtesnės spinduliavimo normos. Tikrinant nustatomas daug mažesnis spinduliavimas nei leidžiama.
„Namo gyventojai gali nesibaiminti dėl sveikatos, nes spinduliuotė nuo antenų nepatenka į patalpas, ji sklinda erdve horizontaliai kitos ryšio perdavimo stoties link. Gyvenamųjų patalpų aplinkoje to spinduliavimo kur kas daugiau, elektromagnetines bangas skleidžia mikrobangų krosnelės, televizorius, šaldytuvas, kita buitinė technika. O kiek spinduliavimo teisiai į centrinę nervų sistemą patenka iš mobiliojo telefono!“ – dėl antenų ant stogo galimo neigiamo poveikio gyventojus ramino M. Urbonas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Ne vieną Mažeikių daugiabutį namą „puošia“ antenų miškas.