Bendruomenės centrai atnaujinti ir gražūs, tačiau žiemą tušti – neskiriama pinigų jiems šildyti.
Valdžios atstovai teigia, jog susibūrę kaimo žmonės turėtų būti lankstesni ir patys ieškoti galimybių išgyventi.
ŽIEMĄ PATALPOS TUŠČIOS
Pradėjus kurtis kaimo bendruomenėms, daugumai jų buvo suteiktos patalpos. Daugeliu atveju vietą susibūrimams kaimo žmonės susitvarkė: kas gavo lėšų iš Europos Sąjungos bei valdžios, kas patys savo jėgomis tvarkėsi.
„Vasarą tų patalpų nelabai reikia: juk lauke vakarones gali organizuoti. Be to, vasarą kaimo žmonės labiau užsiėmę. Kai žiemą jie turi daugiau laisvo laiko ir galėtų dažniau burtis, nėra kur – šalta“, – „Santarvei“ sakė Genoveita Gricienė, Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė.
Kalbinti bendruomenių atstovai patvirtino, kad nors patalpos renovuotos ir gražios, jos žiemą praktiškai neturi gyvybės.
Štai daugiau nei už 40 tūkst. litų renovuotas bendruomenės centras Sedoje dažniausiai būna tuščias. O vieta susibūrimams reikalinga: kaimo vietovėse kuriasi įvairūs klubai, galėtų būti organizuojami įvairūs užsiėmimai, vis labiau į aktyvią veiklą įsitraukia jaunimas.
„Jeigu jau buvo pritarta patalpų renovacijai, tai reikėjo pagalvoti ir apie tai, kaip jas išlaikyti. Ta problema juk išsprendžiama, reikalingi ne itin dideli pinigai. Gal bendruomenės pačios turėtų dažniau belstis ir priminti apie save?“ – samprotavo pašnekovė.
SURENKAMŲ LĖŠŲ NEUŽTENKA
Kaimo vietovėse susikūrusios bendruomenės, kaip nevyriausybinės organizacijos, turėtų išgyventi iš nario mokesčio (dažniausiai prašoma iki dešimties litų nuo kiekvieno žmogaus – K. V.). Be to, bendruomenes gali paremti kiekvienas narys, skirdamas du procentus gyventojų pajamų mokesčio.
„Tačiau gyventojai dažnai nesusimąsto apie tokią galimybę. Arba skiria juos mokykloms, darželiams. Švietimo įstaigoms, kurias vienaip ar kitaip turi išlaikyti valdžia. O bendruomenes valstybė nelabai remia“, – pastebėjo G. Gricienė ir pridūrė, kad pinigų surenkama nedaug.
Kad šių lėšų neužtenka, tvirtino ir Dagių kaimo bendruomenės tarybos narys Donatas Jucys. Daug metų organizacijai vadovavęs vyras „Santarvei“ nupasakojo savo kaimo situaciją: bendruomenės reikmėms skirtas buvusios mokyklos pastatas, tikimasi sulaukti Europos Sąjungos paramos ir taip atnaujinti bei apšiltinti patalpas.
Pasiteiravus apie pastato šildymą, D. Jucys sakė, kad jau dvejus metus jis nešildomas – jau ir dažai lupinėtis pradėję.
„O kaip išlaikyti? Pagal panaudos sutartį gavome mokyklą, privalome pastatą apdrausti – pinigų nėra. Kiek aktyvas susideda pinigų, jų neužtenka, nes kiekvienas žingsnis reikalauja pinigų. Nori perregistruoti bendruomenės pirmininką, ir už tai turi mokėti“, – rūpesčiais dalijosi aktyvus dagiškis.
SIŪLO KITAIP MĄSTYTI
Prieš porą metų į bendruomenes susibūrę kaimo gyventojai valdžios buvo palaikomi. Kiekvienai organizacijai buvo skiriamos lėšos – paprastai iki 2000 litų.
Su nevyriausybinėmis organizacijomis dirbanti Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Rubežienė „Santarvei“ patvirtino, kad praėjusiais metais tokio atskiro fondo kaimo bendruomenėms nebelikę.
„Bet jos galėjo teikti paraiškas ir gauti lėšų iš fondo nevyriausybinių organizacijų projektams remti. Tačiau nė viena kaimo bendruomenė nesikreipė“, – patikino specialistė.
L. Rubežienės minėtą fondą sudarė 24 tūkst. litų. Moteris tvirtino, jog nors ir sunku tokią nedidelę sumą padalinti visiems projektams, tačiau kone visi pageidavusieji gavo šiokią tokią paramą. Specialistė pateikė pavyzdį, kaip organizacija su gautais pusantro tūkstančio litų išsilaiko daugiau nei pusę metų.
„Apskritai kaimo bendruomenės ne nuo to pradeda gyventi: prašo lėšų renovuoti patalpoms, susitvarko, o paskui neišgali jų išlaikyti, ir patalpos stovi nenaudojamos. Žmonės turi gerai pasvarstyti, ar verta šiltinti pastatus. Gerai, jei kelios įstaigos yra vienoje vietoje, tada pastatas gyvas. O jeigu jį valdo tik viena bendruomenė, ji turi būti labai stipri, kad išsilaikytų“, – įsitikinusi specialistė.
KAIME NĖRA „BAGOTŲ“
Nors L. Rubežienė tvirtino, kad apie fondo lėšas buvo informuotos visos nevyriausybinės organizacijos, kalbinti bendruomenių atstovai „Santarvei“ sakė, jog apie tokią galimybę nėra girdėję.
„Gal informacija praslydo, bet aš apie tai nesu girdėjusi“, – sakė ir Urvikių bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Vita Černookienė.
Kelerius metus organizacijai vadovavusi moteris pasakojo, kad problemų nebuvo, kol negavo patalpų. Kol bendruomenė neturėjo savo atskiro kabineto, Savivaldybės administracijos skiriamas lėšas panaudojo aplinkai puoselėti.
V. Černookienė nusijuokė: kai atsirado patalpos, valdžia praėjusiais metais nutraukė paramą.
„Sunku finansiškai, o kaime „bagotų“ žmonių nėra. Gal netgi reikės atsisakyti tų patalpų, vis tiek visi renginiai vyksta kultūros centre“, – svarstė pašnekovė.
Dabar bendruomenės centras yra įsikūręs viename pastate kartu su kultūros centru bei biblioteka. Jos erdvės šildomos, nevyriausybinės organizacijos – ne.
Tuo tarpu Užlieknės bendruomenės pirmininkas Jurgis Kazbaris džiaugėsi seniūno supratingumu. Jis padengia buvusio pašto patalpose besiglaudžiančios organizacijos šildymo išlaidas. Be šios paramos išsilaikyti žiemą būtų sunku.
„Šildomės elektra, nežinome, kiek tiksliai, nes skaitiklis bendras su kultūros centru. Bet mes daug ir neišdeginame, žiemą labiau poilsiaujame“, – paaiškino pirmininkas.
APIE PROBLEMAS NEŽINOJO
Kaimo bendruomenių reikmėms skirtų patalpų tikroji šeimininkė – Savivaldybės administracija. Turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Naujokas stebėjosi iš „Santarvės“ girdėdamas apie tokias gyventojų bėdas.
Specialistas patikino, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik apie jas reikia žinoti.
„Sprendimų galima rasti įvairių: gal tos patalpos per didelės, jei per brangu jas išlaikyti. Gal kitokį šildymą reikia įrengti, gal kitas patalpas skirti, jų vienur kitur kampeliuose yra ir šildomų. Gal gali prašyti kažkokios paramos. Ašaromis patalpų neprišildysi“ ,– A. Naujokas įsitikinęs, kad galima rasti galimybių.
Savivaldybės specialistai pastebėjo, kad kaimo bendruomenės dažnai būna pasyvios.
Į priekaištus, kodėl bendruomenės nerašo projektų, jų atstovai atsako: taigi visi dirba visuomeniniais pagrindais, dauguma per savo darbus nespėja.
„Be to, mes dažnai įgyvendiname tokias idėjas, siekiame puoselėti savo kraštą, garsinti, o tai turėtų daryti Savivaldybėje sėdintys žmonės, kurie už tai gauna atlyginimą“, – pastebėjo ne vienas „Santarvės“ pašnekovas.
Pastaruoju metu keitėsi bendruomenių pirmininkai – keletą metų organizacijoms vadovavusius senbuvius keičia nauji žmonės. Viena iš priežasčių – finansai. Bendruomenių pirmininkai nebeskaičiuoja išlaidų ryšiams, transportui, susibūrimams organizuoti.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.:Pasak G. Gricienės, kaimo bendruomenėms iš gaunamų lėšų išgyventi sunku.
