Pagal Seime vieningai priimtas Viešojo administravimo įstatymo pataisas valstybės ir savivaldybių institucijos atleidžiamos nuo pareigos reaguoti į žiniasklaidoje pateikiamus faktus apie šiose institucijose galimai pažeidžiamas piliečių teises. Nuo šiol nebereikės kreipti dėmesio į žiniasklaidos pranešimus, o valdžios įstaigų pareigūnai galės ramiai gyventi ir turės sąlygas tapti dar didesniais biurokratais.
„Santarvė“ mažeikiškių klausė, kaip jie vertina tokį Seimo žingsnį. Kaip žmonės dabar turėtų apsiginti nuo nepagrįstų valdžios sprendimų, kai pasikėsinta į žurnalistų misiją – ginti viešą interesą ir prižiūrėti, kaip valdžia vykdo savo pareigas. 
Dalia GROMIENĖ,
Senamiesčio pagrindinės mokyklos mokytoja:
– Nemanau, kad tai teisingas žingsnis. Valdininkija besąlygiškai privalo reaguoti į spaudos, televizijos žurnalistų keliamas problemas ir trūkumus. Bent jau iki šiol iš valdininkų pasisakymų buvo aišku, kad jie skaito spaudą, domisi, ką rašo laikraščiai ir vienaip ar kitaip į tai reaguoja. Nors, tiesą sakant, patys jie ne visada ką ir sprendžia, bet įgalioja kitus tai daryti. Dabar valdžios tarnai bus išvaduoti ir nuo šios „pareigos“. Labai patogi pozicija. Įdomu, ką tada jie beveiks?
Manau, kad kritika – geras dalykas visiems, ne tik valdžios pareigūnams. Ji skatina pasitempti, ieškoti negerovių priežasčių ir būdų, kaip jų išvengti. Juk kai duria pirštu į skaudamą vietą, labiau skauda negu tada, kai žaizda nejudinama.
Aušra JONAITIENĖ, kirpėja:
– Iki šiol spauda atliko ne tik valdžios kontrolierių, bet ir informatorių vaidmenį. Spaudą skaito labai platus visuomenės ratas, ir apie neigiamus gyvenimo reiškinius sužino visi. Manau, kad spauda pateikia daugiau informacijos negu, sakykim, radijo ar televizijos žinios. Esu įsitikinusi, kad niekas kitas, tik spaudos atstovai gali padėti paprastam žmogui, nes kam jis daugiau rūpi.
Žinodama, kad spaudos vaidmuo yra didelis, prieš keletą metų galvojau, kad ir man teks kreiptis pagalbos į žiniasklaidą, nes, gimus vaikui, Sedos seniūnijoje man buvo paaiškinta, kad nepriklauso socialinė pašalpa. Abu su vyru buvome studentai ir žinojau, kad turiu teisę į pašalpą, kol vaikui sueis vieneri metai. Tik Mažeikiuose, Savivaldybės Socialinės rūpybos skyriuje, mano klausimas buvo teigiamai išspręstas.
Jadvyga RAKAUSKIENĖ,
pensininkė:
– Man net baisu darosi nuo tokių įstatymo pataisų. Kaip šitaip gali būti? Seku spaudą, žiūriu televiziją, tad žinau ir apie šią naują tvarką. Jei ji taip ir liks nepakeista, privis dar daugiau biurokratų. Kurgi ne, labai patogu sėdėti valdžioje ir nieko neveikti. Nenoriu būti pranaše, bet dabar galima tikėtis visiškos betvarkės. Tik kas beapgins tą vargšą žmogų?
Asmeniškai man neteko nieko prašyti, skųstis – ne toks mano charakteris. Pensiją gaunu ir gyvenu sau tyliai. Lengvatų neturiu ir jų neieškau: žinau, kad vis tiek negausiu.
Donatas KADAKAUSKIS,
abiturientas:
– Tokią įstatymo pataisą galiu įvertinti vienu žodžiu – blogai. Matyt, seimūnai ją priėmė tik todėl, kad norėjo garantuoti sau ramias atostogas. Nuo tokio „protingo“ įstatymo nukentėsime mes visi. Panašu, kad tapsime tuo vieninteliu kariu mūšio lauke be jokios palaikymo komandos. Savo bėdas privalėsime spręsti patys.
Pats dar neturiu gyvenimo patirties, bet iš kitų žinau, kad, atsitikus kokiai bėdai, žmonės pirmiausia bėga pagalbos į redakciją. O ką dabar jie darys?
Romualdas ANDRIUŠKA,
dirbantis užsienyje:
– Šiek tiek esu atitrūkęs nuo Lietuvos gyvenimo, bet lietuvišką spaudą retsykiais paskaitau. Ginant žmogaus teises, jos vaidmens nenuneigsi.
Turiu pastebėti, kad pas mus aptarnavimo sferos darbuotojų elgesys stebina. Valdininkų – dar blogiau. Jų įžūli, demonstratyvi nepagarba žmogui netgi šokiruoja.
Per praėjusias Kalėdas susidūriau su rimta problema ir ilgai teko minti biurokratijos slenksčius. Taigi visus tuos išvardytus neigiamus valdininkijos bruožus patyriau savo kailiu.
Išvadą galiu daryti vieną – jeigu Seimas vadovausis savo priimta įstatymo pataisa, tai „ketvirtoji“ valdžia taps popieriniu bedančiu tigru.
Jonas VERIKAS,
individualiosios įmonės savininkas:
– Tokią naująją įstatymo pataisą galima vertinti tik labai neigiamai. Iki kadencijos pabaigos Seimui liko dveji metai. Iš sostinės seimūnai grįš į savivaldybes ar į kokią kitą valstybinę įstaigą. Aišku kaip dieną, jog todėl, kad jiems būtų mažiau problemų su žiniasklaida, jie ruošia sau „dirvą“ – palankius įstatymus apsisaugoti nuo spaudos ginklo. Nieko čia naujo. Žmonės, kaip ir visada, kentėjo ir kentės. Pasakykit, argi kas nors kada nors rūpinosi žmogumi?
Bernarda PLASTININA
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
