Ar mes jau pasirengę ginti ne tik savo, bet ir savo bendrapiliečių orumą bei kitas teises, įtvirtintas Lietuvos Konstitucijoje? Ar žmogaus teisės Lietuvoje įsisąmonintos kaip demokratijos pagrindas? Ar gebame suvokti, kad žmogaus teisės yra tas instrumentas, kuriuo pilietinė visuomenė primena valdžiai jos ribas, sykiu neleisdama jų peržengti.
Šiomis aktualiomis nūdienai temomis kalbamės su Lietuvos mokslų akademijoje dirbančia, jau dešimt metų aktyviai žmogaus teisių srityje veikiančia, daugelio minėta tema pranešimų ir straipsnių autore, Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano įgyvendinimo komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto nare, asociacijos „Lietuvos žmogaus teisių lyga“ prezidente Marija Nijole STAČIOKIENE.
SIEKIAMYBĖ – UGDYTI TOLERANCIJĄ
– Kokia yra Lygos misija?
– Asociacija „Lietuvos žmogaus teisių lyga“ – žmogaus teisių gynimo organizacija, vienijanti ilgamečius žmogaus teisių gynėjus bei aktyvius visuomenės narius, siekiančius žmogaus teisių situacijos Lietuvoje tobulinimo.
Lygos valdybos darbe dalyvauja žymūs šalies teisininkai, verslininkai, žurnalistai, mokslo darbuotojai: prof. A. Dobyninas ir prof. L. Donskis (2004 m. Europos Komisija suteikė jam tolerancijos ir įvairovės ambasadoriaus titulą), VU Žurnalistikos instituto direktorė A. Nugaraitė, advokatas L. Markauskas, teisininkas G. Ramanauskas, verslininkai R. Lapinskas ir E. Gruzdienė, Lygių galimybių kontrolieriaus patarėja D. Grigolovičienė. Lietuvos žmogaus teisių lygos, kaip nevyriausybinės organizacijos, misija – siekti, kad valstybės institucijos užtikrintų efektyvią žmogaus teisių apsaugą ir gynimą.
Mes stengiamės, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas ne tik žinotų Konstitucijos, įstatymų bei tarptautinės teisės aktų jam garantuotas teises, bet prireikus galėtų teisėtais būdais ir priemonėmis apginti jas. Svarbiausia mūsų Lygos siekiamybė yra ugdyti ir skleisti toleranciją visuomenėje bei politikoje. Lietuvos žmogaus teisių lyga pernai pakvietė LR Seimo Konstitucijos salėn į konferenciją „Tolerancija politikoje ir visuomenėje“. Ši konferencija buvo pirmoji Lietuvos žmogaus teisių lygos organizuojamo pokalbių ciklo „Tolerancijos ugdymas – darnios ir teisingos pilietinės visuomenės kūrimo moralinis pamatas“ renginys. Šiais metais šių pokalbių ciklą tęsime.
GINTI TEISĖTAIS BŪDAIS
– Kokias išskirtumėte pagrindines Lygos veiklos kryptis?
– Lietuvos žmogaus teisių lyga, aktyviai dalyvaudama Lietuvos gyvenime, 2005 m. tapo Europos žmogaus teisių gynimo asociacijos Briuselyje nare.
Lyga taip pat aktyviai bendradarbiauja su Žmogaus teisių lygų federacija Paryžiuje, Tarptautine Helsinkio Žmogaus teisių federacija Vienoje. LŽTL yra Tarptautinio Baudžiamojo teismo NVO koalicijos narė.
Lyga dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose žmogaus teisių įgyvendinimo, apsaugos ir gynimo projektuose, kaupia ir skleidžia kitų šalių ir tarptautinių organizacijų patirtį, analizuoja žmogaus teisių būklę Lietuvoje. Lietuvos žmogaus teisių lyga, aktyviai bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, tarptautinėmis ir nacionalinėmis nevyriausybinėmis žmogaus teises ginančiomis organizacijomis, dalyvauja formuojant žmogaus teisių gynimo ir įgyvendinimo strategiją Lietuvoje.
Gaila, jog mūsų žiniasklaida imli, o visuomenė vis dar pakanti žmogaus teisių pažeidimams. Esu mačiusi daug užsienio spaudos, bet ten gerbiama teisė į atvaizdą, paisoma žmogaus garbės ir orumo seksualinio išnaudojimo, smurto aukų, ypač vaikų atžvilgiu, net ir prostitutės atviro veido nepamatysi spaudoje.
VAIKAMS – IŠSKIRTINIS DĖMESYS
– Kokia plačios Lygos veiklos sritis jums pačiai yra artimiausia?
– Iš tiesų Lyga neapsiriboja vien veikla Lietuvoje, tačiau aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, rengia konferencijas ir seminarus, kurių tikslas – saugoti ir ginti žmogaus, ypač vaiko, teises perimant vertingą kolegų patirtį. Prieš kelerius metus vykdyto projekto „Vaiko teisių apsaugos garantijos Baltijos šalių teisinėse sistemose“ rekomendacijos buvo panaudotos Vyriausybės ataskaitos Jungtinėms tautoms „Dėl vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje aptarimo“ komentaruose, parengtuose UNICEF, daug teigiamų poslinkių įvyko nepilnamečių justicijoje vykdant šį tarptautinį projektą.
– Kokius artimiausius planus, susijusius su dėmesiu vaiko teisėms, puoselėjate?
– Be abejo, vaikų globos namų, daugiavaikių šeimų atžalų ar netekties paliestų vaikų, globos namų vaikų kasdienis gyvenimas, jų prigimtinių ir konstitucinių teisių garantavimas – nuolatiniame Lygos akiratyje. Ir šiemet rengsime pernai pavykusias suorganizuoti dvi didžiules šventes globos namų auklėtiniams. Tarptautinę vaikų gynimo dienos šventę Vilniuje, prie Baltojo tilto, patys 300 globotinių iš visų Lietuvos apskričių įvardijo kaip fantastišką.
Rugsėjo pradžioje kartu su Lietuvos mokslų akademija, Švietimo ir mokslo ministerija, Mokslininkų rūmais, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga Lietuvos žmogaus teisių lyga vėl pakvietė po dešimt moksleivių iš kiekvienos apskrities į antrąjį Mokslo festivalį. Minėtos šventės globėja maloniai sutiko būti Seimo pirmininko žmona Jolanta Paulauskienė.
Pakviesti į Seimą vaikai pasisėmė teisinių žinių, oriai sėdėjo Konstitucijos salėje, apsilankė Seimo pirmininko kabinete, bendravo su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi. Savivaldybės aikštėje vaikai ir svečiai turėjo galimybę stebėti įvairiausius mokslo stebuklus, juos sveikino Mokslų akademijos prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas.
Mums ypač svarbu, kad Mokslo festivalyje turėtų galimybę dalyvauti vaikų globos namų auklėtiniai. Tokių renginių tradicija bus tęsiama ir šiemet. Šiomis šventėmis mes norėjome atkreipti visuomenės dėmesį į netekties paliestus vaikus, tėvų apleistuosius, o svarbiausia vaikams suteikti ne tik pramogų, bet ir skatinti jų norą pažinti žinių pasaulį, nes būtent išsilavinimas jiems padėtų pakilti iš socialinės bedugnės.
Tikėdami geros valios žmonėmis, nusiteikusiais padėti surengti tokius renginius, tikimės pakviesti ne tik vaikų globos namų auklėtinius, bet ir įvairiai netekties paliestus vaikus bei daugiavaikes šeimas.
DAUGIAVAIKĖ ŠEIMA – GERBTINA
– Dėl ko Jums, kaip moteriai ir žmogaus teisių gynėjai, labiausiai sopa širdį?
– Sieksiu neleisti nuvertinti daugiavaikių šeimų. Manau, jog Lietuvoje yra susiformavęs iškreiptas požiūris, net specialistai, žiniasklaida kartais jas lygina su asocialiomis šeimomis. Kaip jaustis tėvams, dorai išauklėjusiems būrį savo vaikų, mokiusiems sąžiningai dirbti, gražiai sutarti su žmonėmis? Buvau sukrėsta, kai viena savivaldybė daugiavaikei šeimai nubraukė pašalpą už tai, kad tėvai iš paskutiniųjų leido vieną savo vaiką į mokamą mokslą. Valdininkai nutarė, kad daugiavaikės šeimos remti nebereikia. Toks požiūris absurdiškas, ir mūsų Lyga stengsis, kad daugiavaikės šeimos statusas būtų gerbtinas ir valstybės politika atsisuktų į daugiavaikę šeimą.
Įstatymai turėtų vienareikšmiškai akcentuoti vaikystės ir šeimos politikos prioritetą.
– Esate veikli, atkakli, labai užsiėmusi visuomenės veikėja. Kur Jūsų stiprybės šaltinis?
– Mano stiprybė ir pasididžiavimas – gerai išauklėti penki vaikai. Tai didžiausia mano gyvenimo investicija. Juokauju, jog niekada nebankrutuosiu, nes mano dukros ir sūnūs užaugo apsupti meilės ir pagarbos žmonėms, neatsižvelgiant nei į jų socialinę, nei į turtinę padėtį. Manau, jog svarbiausia – nuoširdi bendrystė, viens kito išklausymas ir pasitikėjimas. Mano vaikų auklėjimo paslaptis labai paprasta – jiems nelikdavo laiko gatvei, po pamokų jie buvo užsiėmę, visada dar papildomai lavinosi.
Dabar dukra Nomeda yra interjero dizainerė, Evelina ir Eglė teisininkės, sūnus Andrius – dailininkas, Mindaugas – dvyliktokas. Esu apsupta vaikų pagarbos ir meilės, didžiuojuosi jau trimis anūkais. Džiaugiuosi, jog mano vyras Stasys Stačiokas, Konstitucinio Teismo teisėjas, gerbia mano pasirinktą kelią – puoselėti Lietuvos tautiškumą, pagarbą Žmogaus orumui, ugdyti toleranciją kitaip mąstančiam, pakelti klumpantį.
Vilija BUTKUVIENĖ
Nuotr.: Asociacijos „Lietuvos žmogaus teisių lyga“ prezidentė M. N. Stačiokienė ypač susirūpinusi vaiko teisių padėtimi Lietuvoje.
