Nacionalinėje krepšinio lygoje sezoną pradėjo „Mažeikių“ krepšinio komanda. Sirgaliams įdomu, kuo ir kaip gyvena žaidėjai, kokias jie mato komandos perspektyvas.
„Santarvė“ ketvirtadieniais pristatys po vieną ekipos žaidėją. Kiekvienam jų bus pateikti tie patys žaibo interviu klausimai.
Šiandien mūsų rubrikos svečias – ekipos kapitonas Marijus NORKUS.
– Amžius, nuo kelerių metų pradėjai žaisti krepšinį, pirmasis treneris, karjera, kaip atsiradai „Mažeikiuose“.
– Man 26-eri. Antroje klasėje į mūsų mokyklą atėjo treneriai, pasiūlė žaisti krepšinį. Ėjau su malonumu, kadangi kartu ėjo dar būrys klasiokų, ir pradėjome lankyti Sporto mokyklą. Po mėnesio didžioji dalis jų nubyrėjo, o aš užsikabinau – ir štai esu „Mažeikiuose“. Nuo septyniolikos metų rungtyniavau Mažeikių „Naftos“ ekipoje, kai jos neliko, metus niekur nežaidžiau, po to jau visą laiką atstovavau tik „Mažeikiams“: dvejus metus Regionų krepšinio lygoje, ketverius – Nacionalinėje.
– Kokia stiprioji ir kokia silpnoji Tavo asmeninio žaidimo pusės?
– Mano stiprioji pusė, manau, yra tai, kad galiu rungtyniauti ir centro pozicijoje, galiu pakovoti dėl atšokusių kamuolių. Silpnoji, kurią norėčiau pagerinti (ir tą stengiuosi daryti), – baudų ir tritaškių pataikymai bei kamuolio varymas.
– Koks Tavo asmeninis rezultatyvumo rekordas?
– 36 taškai. Tam pasiekti reikia, kad viskas sektųsi – kad komanda siųstų perdavimus, kad laimė šypsotųsi ir kristų net neįtikėtini metimai.
– Įsimintiniausios rungtynės – nebūtinai tos, kuriose pats dalyvavai?
– Pereinamosios rungtynės su Tauragės komanda, kai esant serijos rezultatui 1:1, nuvykome į svečius. Paskutinėmis sekundėmis tauragiškis metė iš krašto tritaškį metimą, prieš tai per rungtynes iš septynių metimų nepataikė nė vieno, o čia pataikė – net nuo lentos, ir mes pralaimėjome dviem taškais.
– Ką manai apie teisėjus ir sirgalius?
– Teisėjai – norėčiau manyti, kad jie specialiai nešvilpia, nėra palankūs vienai ar kitai komandai. Jie žmonės – ir taip pat klysta. Kai esi užsivedęs, emocijos liejasi per kraštus, pasakai ir ne tokių žodžių…
Sirgaliai? Kažkur dingusi „senoji gvardija“. Kol kas dar trūksta palaikymo, bet manau, kad vėliau įsivažiuos ir jie.
– Didžiausią įspūdį palikęs žaidėjas ir komanda?
– Patinka krepšininkas Čakas Eidsonas, kuris yra toks universalus, jog gali rungtyniauti net trijose pozicijose. Iš komandų – Pirėjo „Olimpiakos“, kai joje žaidė Linas Kleiza.
– Koks Tavo valgiaraštis sezono metu ir kokie valgiai mėgstamiausi, kai nerungtyniauji?
– Valgau viską, ką pataiso žmona, nėra tokio valgiaraščio, kurį skirstyčiau į „sezoninį“ ir ne sezoninį. Laikausi tik vienos nuostatos – prieš rungtynes neprisivalgyti.
– Tavo požiūris į alkoholį…
– Tikrai nesu abstinentas, tačiau žinau, kada galima jį vartoti. Po sėkmingų rungtynių nematau nieko bloga, kai išlenkiamas vienas kitas bokalas alaus. Tačiau jeigu išgėrinėsi daugiau – sportuoti laiko tikrai nebus.
– Šeiminė padėtis, automobilis, augintinis…
– Esu vedęs, žmona Diana. Važinėju 1994 metų laidos automobiliu „Opel Omega“, turiu trejų metų mopsų veislės šunį Narsą.
– Kokie Tavo asmeniniai planai šiam sezonui? Prognozės – kokią vietą užims komanda?
– Sužaisti kuo geriau bei patekti į finalo ketverto varžybas, o ten jau matysime. Kiekvieną dieną geriname žaidimą, manau, kad kilsime aukštyn.
Kalbino Vidas STANKUS
Nuotrauka iš redakcijos archyvo
