Sekmadienį Telšių vyskupas Jonas Boruta pašventino naujosios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios koplyčią. Gausiai susirinkusiems mažeikiškiams buvo perskaitytas vyskupo dekretas, kuriuo Mažeikiai padalijami į dvi parapijas. Jas skirs geležinkelis.
NAUJOJI – VIETOJE NUGRIAUTOSIOS
Gausiai susirinkusiems mažeikiškiams vyskupas J. Boruta priminė, kad prieš karą Mažeikiuose veikė dvi bažnyčios. Sovietų valdžia uždarė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, o vėliau ją nugriovė. Todėl 1993 metais buvo nuspręsta atstatyti nugriautąją bažnyčią.
Vyskupas priminė, kad renkant vietą statybai ilgai ieškota, svarstyta. 1995 m. pradėta statyba, kuri miestui tapo dideliu išbandymu. Daugelis mažeikiškių buvo praradę viltį melstis naujuosiuose maldos namuose. Darbai sparčiai pajudėjo, kai klebonu buvo paskirtas Zenonas Degutis.
Vyskupas mažeikiškius ragino atverti sielas, kad kiekvienas iš mūsų taptume gyvomis Dievo šventovėmis.
Prie koplyčios durų susirinkę mažeikiškiai „Santarvei“ sakė nebesitikėję, kad sulauks tokios džiugios šventės.
„Tai mūsų klebonas padarė. Tik šitoks nuostabus žmogus galėjo tokį kalną išjudinti“, – vienas per kitą kalbėjo žmonės.
Jie sakė suprantą, kad klebono dar laukia milžiniškas darbas, kol bus pašventinta visa bažnyčia.
Bažnyčios statybos iniciatyvinės grupės narė, poetė Sofija Šviesaitė „Santarvei“ prisipažino, kad, užkasant pirmąjį pamatų akmenį, ji jautėsi lyg pati būtų laidojama, o dabar, šventinant koplyčią, iš naujo atgimė.
„Maldos namuose ne tik skaitomas ir apmąstomas Dievo žodis, ne tik meldžiamasi, bet čia bet kada Dievo akivaizdoje galime išsakyti savo problemas ir tyliai laukti atsakymo širdyje.
Tegul šiuose maldos namuose susiburia visa bendruomenė, tegul visa Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapija tampa Mišių eucharistijos brangintoja, tegul kassekmadieniniai susibūrimai visiems būna džiaugsmo, stiprybės ir paguodos šaltinis“, – tikintiesiems per Šv. Mišias kalbėjo vyskupas.
ATSIPRAŠĖ UŽ GIMINAITĮ
Koplyčios šventinime dalyvavo ir vyskupas Antanas Vaičius, kuris kalbėdamas vis kartojo: „Lietuvą Dievas apveizdi ir gina“ bei „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus“. Pasak eminencijos, šių žodžių įrodymas yra pajudėję bažnyčios statybos darbai.
„Kokia nuostabi valanda! Aš, senelis, prisimenu, kada pradėjome planuoti statybą. Koks buvo sumišimas, nuomonių skirtingumas! Buvo daug tokių, kurie kartojo, kad sunkūs laikai, todėl neverta užsiimti milžinišku darbu.
O kaip sunku buvo parinkti vietą! Paskyriau čia klebonu savo brolio sūnų Juozą Vaičių. Būta pašaipėlių, kad skyriau savo giminaitį.
Aš tikėjau, kad mano brolvaikis sugebės šį tą padaryti. Bažnyčia iki stogo uždengimo buvo užbaigta. Visiems už tai ačiū. Ir noriu atsiprašyti visų tikinčiųjų, jeigu mano giminaitis neatliko to, ką privalėjo atlikti“, – kalbėjo vyskupas.
REIKĖJO ĮŽIEBTI VILTĮ
Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas Z. Degutis susirinkusiesiems priminė, kad visi yra istorinio įvykio liudininkai.
„Aš netikėjau, kad savo jėgomis galėsiu viską padaryti. Juo labiau kad, atėjęs pas jus, aš radau jūsų širdyse juodžiausią neviltį. Man vis sakė: „Bažnyčia ne vietoje, bažnyčia per didelė, bažnyčia numirusi. Jūs taip kalbėjote. Tačiau aš supratau, kad tai – netiesa. Visų pirma buvo numirusi jūsų viltis, tikėjimas pastatyti Dievo namus. Bendromis jėgomis reikėjo vėl įžiebti vilties ir tikėjimo ugnį, kad galima pastatyti šventovę. Šiandieną jūs matote, ką gali žmogaus tikėjimas ir viltis“, – kalbėjo klebonas.
Pasak Z. Degučio, gal jį kas nors ir laiko naivuoliu, tačiau klebonas vis dėlto tiki, kad sugebės pastatyti Dievui namus.
TAPSIME GERESNI
Šv. Mišiose giedojo choras „Draugystė“, skambėjo džiaugsmo ir padėkos žodžiai. Meras Vilhelmas Džiugelis teigė, kad ši diena – Mažeikių metų įvykis.
„Iš tiesų pildosi mažo žmogaus didelė svajonė pastatyti namus Dievui. Geri darbai niekada neprapuola. Jie įrašomi į dieviškąją knygą. Geri darbai – tarsi meilės simbolis.
Kreipiuosi į mažeikiškius. Aš tvirtai tikiu, kad nuo šios dienos mes truputėlį tapsime geresni, atlaidesni vienas kitam. Kaip būtų nuostabu, jeigu mes visi be išimties savo širdyse išdegintume Kristaus žodžius: „Tu manim sek“, jeigu, nesidairydami į šalis, kiekvienas sau pasakytume: „Visų pirma aš privalau tapti geresnis ir atlaidesnis. Po to tikrai Mažeikiuose gyvenimas pagerėtų“, – ragino meras.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
