Mažeikiškis galiūnas pasaulio čempionate pelnė bronzą

Ukrainoje vyko galiūnų, sveriančių iki 105 kilogramų, pasaulio čempionatas. Bronzos apdovanojimą iškovojo jame debiutavęs mažeikiškis Marius Lalas.


Bronzą lėmė paskutinioji rungtis
Pasaulio pirmenybėse, kurios vyko Kijeve, varžėsi dvylika galiūnų iš dešimties šalių. Pirmąsias dvi vietas užėmė vietos atletai: 70 taškų surinkęs Vitalijus Gerasimovas ir dviem taškais mažiau pelnęs Michailas Melnikovas. 23-ejų metų 104 kg sveriantis mažeikiškis, iš viso susikrovęs 64 taškų kraitį, iškovojo trečiosios vietos taurę, medalį ir piniginį prizą.
„Pirmenybės vyko vieną dieną. Per penkias valandas suspėjome įveikti septynias rungtis. Daugelis iš jų buvo tokios, kuriose varžomės ir čia, Lietuvoje, tik vienintelė egzotiška – atsisėdę turėjome traukti roges, į kurias buvo pakrauta 450 kilogramų sverianti padanga.
Prieš čempionatą žinojau tik apie tris rungtis: svarmuo, lagaminai ir akmuo, visose kitose teko rungtyniauti ekspromtu. Tačiau sunku nebuvo: iki 105 kilogramų sveriantiems galiūnams svoriai buvo mažesni negu įprastose Lietuvos pirmenybėse (tokio svorio sportininkų čempionatai mūsų šalyje nerengiami – V. S.)“, – pasakojo mažeikiškis.
Kaip prisipažino sportininkas, labiausiai nesisekė 80 kg svarmens kėlimo rungtyje: jį iškėlė tris kartus ir užėmė tik septintą vietą. Tuo tarpu iškelti į 1,3 metro aukštį 170 kg sveriantį akmenį Mariui sekėsi puikiai – iškovota pirmoji vieta.
Akmenų kėlimą galima pavadinti mažeikiškio „arkliuku“: per rugpjūtį Suomijoje vykusią galiūnų iki 105 kg rekordų gerinimo dieną Marius, penkis įvairaus svorio akmenis ant platformos sukėlęs per 26 sekundes, tapo pasaulio rekordininku.
„Pastarosiose pirmenybėse viską lėmė paskutinė rungtis. Iki jos buvau ketvirtoje vietoje, nuo trečioje vietoje buvusio esto atsilikau puse taško. Su 320 kg sveriančia štanga pritūpiau septynis kartus, o estas – tik vieną, ir tapau pasaulio pirmenybių prizininku“, – prisiminė varžybų peripetijas sportininkas.
Galiūnas tęsia šeimos tradiciją: ketveriais metais vyresnis jo brolis Vytautas yra tapęs pasaulio galiūnų komandinių pirmenybių nugalėtoju, o šiais metais iškovojo bronzą šalies pirmenybėse.

Žiūrovus išbaidė gripas
Mažeikiškis tikina galėjęs ir geriau pasirodyti, deja, sutrukdė… gripas.
„Šioms pirmenybės ruošiausi du mėnesius, iš jėgos klubo „Mažeikių švyturys“ į uostamiestį, kur šiuo metu esu apsistojęs, atsivežiau svarmenį ir akmenį. Pirmenybių data vis buvo nukeliama, jos turėjo vykti gruodžio šeštąją, tačiau vėl buvo nukeltos savaitei, ir tą pačią dieną susirgau gripu. Vos pasveikęs privalėjau vykti į Kijevą. Patikėkite, liga atėmė daug jėgų, tikrai galėjau Lietuvai parvežti auksą“, – dėl išsprūdusio aukščiausio apdovanojimo apgailestavo sportininkas.
M. Lalas sako, kad nors čempionatas buvo surengtas skubotai (jį organizuoja šalys, kurių federacija tuo metu randa rėmėjų. Ukraina apie galimybę surengti pirmenybes informavo tik prieš savaitę), trūko reklamos, tačiau tai neturėjo įtakos jo eigai: viskas vyko aukščiausiu lygiu, be jokių trikdžių. Rungtynes filmavo „Eurosport“ kanalas. Tik žiūrovų nebuvo itin gausu.
„Ir vėl koją pakišo gripas: baimė užsikrėsti šia šiemet itin grėsmingus nagus parodžiusia liga atbaidė daug žmonių, varžybas stebėjo palyginti nedaug žiūrovų.
Kalbinti Kijevo taksistai apie gripą turėjo savo nuomonę: esą tai išpūstas reikalas. Jų teigimu, žmonės kaip ir kiekvienais metais serga ir miršta nuo gripo, bet tik šiemet buvo paskelbti tikri skaičiai.
Žmonių su medicininėmis kaukėmis nematėme, bent jau Ukrainos sostinėje“, – pasakojo Marius.

Rezultatą tikisi pagerinti
Mažeikiškis tokio svorio pirmenybėse, kurios vyksta kiekvienais metais, buvo debiutantas. Jis tikisi dalyvauti dar ne kartą ir nudžiuginti savo gerbėjus medaliais.
„Ko gero, aš vienintelis buvau debiutantas, kiti, tarp jų ir aukštesnes vietas užėmę ukrainiečiai, jose dalyvauja jau keleri metai. Mano svoris – 104 kilogramai, stengsiuosi daugiau jo nepriaugti. Pirmenybėse daugelis atletų balansavo ant 105 kg ribos, kai kurie svėrė keletą kilogramų daugiau, tad atvyko anksčiau ir atsikratyti nereikalingų kilogramų stengėsi vietoje“, – sakė atletas.
Sportininkas džiaugiasi, kad per šias pirmenybes nepatyrė jokios traumos, o tai yra retenybė galiūnų sporte: po kiekvieno šalies čempionato etapo galiūnai paprastai grįžta su nuplyšusia rankų oda arba patemptu raumeniu.
Užklaustas apie ateities planus Marius ilgai nesvarstė: „Ateities planai man aiškūs: šiais metais šalies galiūnų pirmenybėse buvau aštuntas, todėl sieksiu pagerinti rezultatą. Svarbiausia, kad traumų nebūtų“.

Į Airiją – su lietuvišku rąstu
Jėgos sportu M. Lalas rimčiau susidomėjo tik būdamas septyniolikos. Gimtojoje Laižuvoje (miestelis Mažeikių rajone) sportinė veikla prasidėjo nuo kvadrato, krepšinio, futbolo, vėliau atėjo eilė svarmenims ir rankų lenkimui.
„Kaimo žmonės, žemaičiai – taip trumpai drūtai galiu apibūdinti brolius Lalus. Nors į mūsų klubą jie atėjo tokio sudėjimo kaip ir visi jaunuoliai, tačiau jų užsispyrimas, užduočių atlikimas iki galo gana greitai davė vaisių. Iš klubo vaikinai išeidavo tik apsipylę prakaitu, iki galo išsikrovę.
Tiek tuomet, tiek dabar jie domėjosi naujovėmis, klausė patarimų. Matydami jų norą tobulėti, negailėjome patarimų nei mes, klubo vadovai, nei žinomas galiūnas mažeikiškis Antanas Abrutis“, – pasakojo jėgos klubo „Mažeikių švyturys“ treneris Benas Milis.
Specialistas mano, kad broliams viskas dar prieš akis, o ypač Mariui, kuris nuo brolio Vytauto nenori atsilikti. Nors ir dabar jis jau turi kuo pasigirti: be jau minėtų pasiekimų, prieš trejus metus M. Lalas tapo šalies galiūnų pirmojo jaunimo (iki 21 metų amžiaus) čempionato nugalėtoju.
Trenerio manymu, gerus jų rezultatus lemia užsispyrimas, juodas darbas treniruoklių salėje ir… genai.
„Kiek žinau, jų tėvelis taip pat pasižymi fizine jėga, tai persidavė ir sūnums. Bet mano manymu, didelę įtaką turi ir darbas. Visi nori greitų rezultatų, o kai pamato, kiek reikia išlieti prakaito, kokius svorius perkilnoti, jaunimui norai greitai išgaruoja.
Brolių Lalų užsispyrimą ir norą siekti pergalių gerai iliustruoja tas faktas, kad prieš kurį laiką išvykdami gyventi į Airiją, jie vežėsi ne tik įprastą mantą, bet ir rąstą bei kitus klubo padovanotus svarmenis“, – pasakojo B. Milis.
Vidas STANKUS
Nuotrauka iš asmeninio albumo.: Anot sportininko, rungtys Kijeve nedaug skyrėsi nuo tų, kurias jis įveikdavo Lietuvos pirmenybėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto