Šiandien moksleiviams aidi pirmasis skambutis, kviečiantis baigti vasaros atostogas ir kibti į mokslus.
Moksleivių ir pedagogų – nuolat reformuojamos Lietuvos švietimo sistemos dalyvių – pokyčiai neaplenks ir šiemet: atnaujintos bendrojo ugdymo programos nelyginėse klasėse; prasidės gyvenimo įgūdžių pamokos. Be to, bus naujovių egzaminų sistemoje, daugiau dėmesio mokykla skirs pamokų lankomumui.
Šiomis ir kitomis naujovėmis bus siekiama strateginio švietimo tikslo – kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ir šeimos padėties, gautų kuo geresnį išsilavinimą, skamba įtikinamai.
Tačiau įgyvendinti priemones, kuriomis to tikslo bus siekiama, vis dar nėra pasiruošta.
Kad ir kaip būtų, naujieji mokslo metai prasidėjo. Manoma, jie bus nelengvi, bet įdomūs.
Rajone – mažiau pirmokų
Kaip ir kasmet, paskutinėmis vasaros savaitėmis švietimo įstaigose buvo ruošiamasi sutikti po vasaros atostogų sugrįšiančius mokinius – valytos, vėdintos patalpos, ruoštos mokymo priemonės.
Dar praėjusiais mokslo metais skaičiuota, kiek vaikų šią rugsėjo 1-ąją pravers lopšelių-darželių, bendrojo ugdymo mokyklų duris, pagal tai komplektuotos klasės.
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus išankstiniais skaičiavimais ir lūkesčiais, 2023–2024 mokslo metais mūsų rajono bendrojo ugdymo mokyklas lankys apie 6 200 mokyklinio amžiaus vaikų. Iš jų apie 1700 – ikimokyklinukai, apie 540 – priešmokyklinukai. Į mokyklas sugužėti šiandien turėjo 540 pirmokų.
Praėjusiais mokslo metais mūsų rajono mokyklas iš viso lankė 6285 mokiniai, iš jų 546 buvo priešmokyklinukai, 570 – pirmokai.
„Šiek tiek korekcijų į šią statistiką įneša ukrainiečiai vaikai. Dar tiksliai nežinome, kiek jų yra likę Mažeikių rajone ir kiek lankys mokyklas. Praėjusiais metais daugiausia turėjome 151. Šiemet ukrainiečiai mokiniai jau privalės būti klasėse, nevyks vadinamasis nuotolinis mokymasis, kai vaikai per nuotolį jungdavosi prie pamokų, vykusių jų tėvynėje Ukrainoje. Jie privalės mokytis lietuvių kalbos. Pernai kai kurie šito buvo atsisakę“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
Pasikeitė Tirkšlių mokyklos statusas
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, šiuos mokslo metus Mažeikių rajone pradėjo 17 bendrojo ugdymo mokyklų, 13 darželių, 1 darželis-daugiafunkcis centras, 7 neformaliojo ugdymo ir 2 švietimo pagalbos įstaigos.
Savivaldybės tarybos nariams pritarus, nuo rugsėjo 1-osios pasikeitė Tirkšliuose esančios Juozo Vitkaus-Kazimieraičio mokyklos struktūra ir statusas. Iš pagrindinės ji tapo progimnazija, orientuota į mokinių ugdymą ir ruošimą mokytis rajono gimnazijose.
Be to, rugpjūčio 21 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu nuspręsta likviduoti Šerkšnėnų pradinę mokyklą-daugiafunkcį centrą. Pagrindinis argumentas – jame neliko ugdytinių.
Jauni specialistai nesudaro nė trijų procentų
Viena didžiausių Lietuvos, o kartu ir mūsų rajono švietimo bėdų išlieka tai, kad pedagogų bendruomenė vis labiau sensta, o pamaina – jauni pedagogai – į rajono mokyklas, lopšelius-darželius, neformaliojo švietimo įstaigas dirbti beveik neateina.
Mažeikių rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbs 590 mokytojų, lopšeliuose-darželiuose – 325 ikimokyklinio ugdymo pedagogai, o neformaliojo ugdymo įstaigose – 121 pedagogas.
Beje, praėjusiais mokslo metais iš 590-ies mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų tik 16 buvo jaunesni nei 30 metų, 134 mokytojai yra 60 metų ir vyresni.
„Nagrinėjame, dėliojame, skambiname į aukštąsias mokyklas, ruošiančias mokytojus. Ir su pačiais abiturientais, studentais kalbamės, kaip padaryti, kad, baigę mokslus, jie atvažiuotų dirbti į rajoną. Bet esame toli nuo pagrindinių didžiųjų miestų, tad jaunų pedagogų pritraukimas kol kas vyksta vangiai“, – situaciją apibūdino A. Stonkus.
Ruoš mokytojų pritraukimo programą
Šią problemą bus bandoma spręsti. Sedoje vykusio ugdymo įstaigų vadovų pasitarimo metu ir A. Stonkus, ir Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė kalbėjo apie ruošiamą trūkstamų disciplinų mokytojų pritraukimo į rajoną, skatinimo programą.
„Kaimyniniai rajonai turi panašias programas. Jų poveikis nėra toks, kokio tikėtasi, bet bandysime. Visa tai atsilieps finansine prasme. Nes negali tikėtis, kad jaunas specialistas atvyks dirbti į rajoną pasiūlius jam trisdešimt eurų. Tam, kad pavyktų sudominti ir pritraukti, turi būti siūlomos kur kas didesnės pinigų sumos“, – įsitikinęs A. Stonkus.
Taryba jau anksčiau patvirtino Trūkstamos kvalifikacijos gydytojų skatinimo dirbti Regioninėje Mažeikių ligoninėje, Trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo į Mažeikių rajono policijos komisariatą programas.
Tarybai bus teikiamas sprendimo projektas ir dėl Mažeikių rajono savivaldybės mokyklų pedagogų kelionės išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo. Iki šiol pedagogams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nesutapo su darbo vieta ir kurie į darbą važinėjosi toliau nei 5 km, buvo kompensuojama 0,13 euro už 1 km. Norima, kad kompensacija už keliones į darbą ir iš jo būtų didesnė.
Beje, antradienio duomenimis, rajono bendrojo lavinimo mokyklose trūko 11 mokytojų: anglų kalbos, technologijų, istorijos, matematikos, geografijos, pradinių klasių, tikybos.
Merė ir jos komanda šventėse nedalyvaus
Ugdymo įstaigų vadovų pasitarime dalyvavo Savivaldybės merė R. Matulaitienė, vicemerė Kristina Juškevičienė, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kekytė.
Merė, mokslo metų pradžios proga pasveikinusi mokyklų, lopšelių-darželių vadovus, pranešė naujieną, kurią daugelis pasitarimo dalyvių pasitiko žodžiais „Teisingai“, „Ir gerai“.
„Gavau kvietimų dalyvauti naujų mokslo metų pradžios šventėse. Šiemet metai bus tokie, kad nevažiuosiu nė į vienos ugdymo įstaigos šventę. Nebus ir mano komandos narių. Vien tam, kad nebūtų išskirtinumų, myliu–nemyliu, galiu–negaliu. Kadangi fiziškai nėra galimybių aplankyti visų įstaigų, priėmėme tokį sprendimą nevažiuoti į nė vieną įstaigą“, – kalbėjo R. Matulaitienė. Ji išreiškė viltį, kad toks sprendimas bus suprastas teisingai.
Savaitės pradžioje buvo nufilmuotas merės sveikinimas, skirtas mokyklų bendruomenėms, mokiniams. Jis iš anksto pasiekė kiekvieną įstaigą ir jos sprendė, ar įrašą transliuoti šventėse.
Paprastiesiems remontams pinigų neskirta
Ankstesniais metais mūsų rajone buvo įgyvendinama tokia praktika, kad ugdymo įstaigų paprastajam remontui iš savivaldybės biudžeto būdavo skiriama pinigų. Artėjant mokslo metams, įstaigose būdavo šis tas paremontuojama, padažoma.
Pasak R. Matulaitienės, tik pradėjusi dirbti ji gavo daug ugdymo įstaigų vadovų laiškų, raštų su prašymais skirti pinigų įvairiems ugdymo įstaigų atnaujinimo darbams. Prašyta įvairių sumų – nuo 300 iki 30 tūkst. eurų ir daugiau.
„Galbūt nusivylėte, bet pinigų nebuvo skirta nė vienai įstaigai. Išskyrus avarinį atvejį.
Kaip įstaigų vadovai turbūt suprantate, kad negalėjau neapdairiai visiems būti gera. Suprantu poreikį, bet vietoj to buvo sudaryta darbo grupė dėl lėšų skyrimo pastatų remonto, renovacijos, įvažiavimų į įstaigų kiemus tvarkymui. Darbo grupės nariai pradėjo darbą, analizuoja ir siekia išgryninti poreikius. Lėšos įstaigoms bus skiriamos pagal darbo grupės sudėliotus prioritetus, atsižvelgiant į įstaigų poreikius“, – kalbėjo R. Matulaitienė.
Merė pridūrė, kad ten, kur yra avarija, kur problemą reikia spręsti nedelsiant, pinigų bus skiriama. Tačiau bendrai siekiama, kad rastųsi platesnis visos sistemos matymas, planavimas.
Keis šimtukininkų pagerbimo tvarką
Iki šiol Mažeikių rajonas, lyginant su kitais rajonais, liūdnai atrodė ir kalbant apie aukštais rezultatais brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus. Kasmet vykstančių abiturientų pagerbimo švenčių metu jiems įteikiamos padėkos, simbolinės atminimo dovanėlės.
Kaskart, paskelbus informaciją apie įvykusią šventę, būdavo visuomenės atstovų, kurie rajono valdžią ragino pažangiausius, geriausius abiturientus apdovanoti, paskatinti ne tik padėkos raštais, bet ir pinigais. O į šią vasarą vykusį abiturientų pagerbimo renginį net nebuvo pakviesti šimtukininkus egzaminams paruošę mokytojai.
„Planuojame pakoreguoti abiturientų apdovanojimo tvarką. Norime įtraukti punktą, pagal kurį mokytojams būtų skiriamos tam tikros stipendijos už abiturientų pasiekimus egzaminuose.
Kalbame ne tik apie šimtukininkus, bet ir apie mokinius, kurie buvo pažangūs, labai gerai mokėsi“, – ateities planus pristatė R. Matulaitienė.
Programos atnaujintos, o vadovėlių nėra
Šiais mokslo metais 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos klasėse bus pradėtos diegti atnaujintos bendrojo ugdymo programos.
Pasak dvidešimt metų rajono švietimo sistemai vadovaujančio A. Stonkaus, atnaujintos bendrojo ugdymo programos – didelis išmėginimas. Tačiau, kiek tai buvo įmanoma, rajone pasiruošta jį priimti. Vyko kursai Mažeikių švietimo centre, švietimo bendruomenės nariai važiavo mokytis, kaip pagal jas dirbti, ir į kitus miestus.
Seimo narė Laima Nagienė atnaujintas programas taip pat vadina didžiausiu šiais mokslo metais mokytojų ir dalies mokinių laukiančiu išbandymu.
„Nėra vadovėlių. Ministerijos specialistai žadėjo, kad vadovėliai mokyklas pasieks spalį. Bet aš manau, kad geriausiu atveju jie atsiras iki Naujųjų metų.
Viena mokytoja man pasakojo, kad dalį medžiagos renka iš vieno vadovėlio, kitą dalį – iš kito, o programoje dar yra to, ko nežinia, iš kur gauti… Ir tokiu atveju, kai nežinai, iš kur tos informacijos paimti, iš ministerijos atstovų išgirsti: „Pasitelkite kūrybiškumą, būkite kūrybiški.“
Neabejoju mokytojais. Turėdami didelės patirties jie to kūrybiškumo ras. Bet kaip vaikams mokytis pagal atnaujintas programas, kai nėra net vadovėlių?“ – kalbėjo Seimo narė.
Baigiamoji dokumentų ruošimo stadija
Mažeikių rajono savivaldybė dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto antrajame sraute. Pagal šį projektą numatyta iki 2026-ųjų metų vidurio skirti 2,5 mln. eurų paramą aštuonioms nustatytus kriterijus atitinkančioms mūsų rajono mokykloms. Už šiuos pinigus bus gerinama mokymosi aplinka, perkama moderni įranga, tobulinamos mokytojų kompetencijos.
Šį projektą A. Stonkus pavadino biurokratijos viršūne. Mažeikių rajono mokyklų projektą sudaro per 700 puslapių.
„Mūsų rajoną labai kritikavo dėl to, kad programoje dalyvauja aštuonios mokyklos. Pasakykite, kuriai mokyklai, kokiems vaikams nereikia naujovių, geresnių mokymosi ir mokymo sąlygų. Visiems reikia. Žodžiu, viskas praeita, viskas padaryta. Bet Finansų ministerija sugalvojo prirašyti vieną punktelį ir dėl jo dabar daug ką reikia pakeisti“, – kalbėjo vedėjas.
Jis tikisi, kad programa įsibėgės, bus pradėtos sudarinėti rimtos sutartys, prasidės pirkimai ir mokyklos sulauks joms reikalingų naujų mokymo priemonių, įrangos, galimybių tobulėti.
