Po mokytojo ir mokinio konflikto „Jaunystės“ vidurinėje mokykloje pedagogai prabilo apie savo teises.
Nuomonė, kad apskrityje reikalinga nors viena ugdymo įstaiga mokykloje nepritampantiems, drausmę laužyti įpratusiems moksleiviams, gali tapti realybe? 
PROBLEMA EGZISTUOJA
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus pripažino, kad nedrausmingų mokinių ir mokytojų problema egzistuoja seniai ir ji sunkiai išsprendžiama. Vedėjo teigimu, mokytojas negali stoti prieš mokinį nei psichologiškai, nei fiziškai. Tai griežtai draudžia įstatymai.
Nedrausmingas, klasėje triukšmaujantis, pašaliniais darbais užsiimantis mokinys trukdo ne tik mokytojui, bet ir kitiems mokiniams. Dažniausiai toks vaikas siekia save klasėje iškelti prieš kitus, nori lyderiauti, o klasės mokiniai nedrįsta jam prieštarauti, nors ir supranta, kad jų bendraklasis elgiasi neleistinai.
Pasak A. Stonkaus, Švietimo skyrius apie moksleivių ir mokytojų konfliktus sužino atsitiktinai, raštu niekas nesikreipia. Vedėjas mano, kad mokyklų vadovai nenori tokių dalykų viešinti ir sprendžia juos savarankiškai. Nesikreipia į jį ir moksleivių tėvai.
SMURTĄ SUNKU ĮRODYTI
Jau tapo įprasta, kad mokiniui mokykloje suteiktos visos teisės, kurias jis gerai žino. Mokinio terorizuojamo mokytojo negina jokie įstatymai, ir tuo pasinaudoja drausmę laužyti linkę mokiniai. Todėl A. Stonkui sunerimęs, kas galėtų apginti mokytoją.
Vienas būdų – kreiptis į policiją. Bet to mokytojai nedaro, kadangi laukia ilgai besitęsianti procedūra. Kita vertus, mokytojui labai sunku įrodyti mokinio psichologinį smurtą prieš jį (įžeidinėjimą, necenzūrinius žodžius), todėl jis tokiam žingsniui nesiryžta.
Sodų vidurinės mokyklos direktorė Birutė Liutkuvienė yra kiek kitokios nuomonės šiuo klausimu. Pasak jos, mokinys niekada neįžeidinės mokytojo bendraudamas individualiai, tai daroma girdint visai klasei, ir mokiniai yra to konflikto liudininkai.
IŠĖJO SAVANORIŠKAI
Sodų vidurinėje mokykloje tokie atvejai nėra dažni, bet jų pasitaiko. Direktorė prisimena istoriją, kad mokytoją grubiais žodžiais įžeidęs aštuntos klasės mokinys po bendro pokalbio su mokyklos vadovybe, klasės auklėtoja ir tėvais pats suprato, kad mokytis šioje mokykloje toliau nebegalės ir perėjo į kitą mokyklą. Tokio atvejo, kad iš mokyklos už blogą elgesį, vidaus taisyklių pažeidimus mokinys būtų pašalintas iš mokyklos, B. Liutkuvienė neprisimena.
„Griežtai bausiu mokytoją, kuris prieš mokinį panaudos psichologinį ar fizinį smurtą. Mokytojai yra įgiję pedagogikos ir psichologijos žinių, tad neturėtų leisti susidaryti konfliktinei situacijai ir jos išvengti. O vienaip ar kitaip įžeidinėti mokytoją – taip pat neleisime“, – teigė B. Liutkuvienė, kuri pripažįsta, kad vaikai iš tiesų turi daug teisių, juos gina įvairios institucijos, o mokytojas neturi kur pasiskųsti.
Kaip efektyvią drausminimo priemonę, direktorė įvardijo darbą su mokinių tėvais. „Kažkodėl dėl visko kalta mokykla, mokytojai, bet juk vaikas didžiąją dienos dalį praleidžia namuose, su tėvais, tad jų priedermė ir yra auklėti vaiką. Iškart matyti, kuris vaikas iš kokios šeimos, kaip su juo bendraujama namuose“, – savo nuomonę išsakė direktorė.
TĖVAI MOKYKLOS VENGIA
„Ventos“ vidurinės mokyklos direktorė Ramunė Badaukienė sakė, kad neadekvačiai besielgiančių vaikų, nesuprantančių, kad jie yra mokiniai, mokykloje nėra daug, su jais dirbama.
„Su nedrausmingai besielgiančiais vaikais mes vargstam. Lyg monstrų pristeigta daug įvairiausių vaikų teises ginančių tarnybų, kur jie gali bet kada pasiskųsti, o vieningo mechanizmo, kaip su jais dirbti, drausminti, nėra. Turime bendrai juos auklėti, o ne leisti vešėti jų nebaudžiamumui“, – tokia R. Badaukienės nuomonė. Pasak jos, jei prasižengia mokytojas, įstatymas visais atvejais neturėtų būti taikomas nuo A iki Z, visada reikėtų atsižvelgti į aplinkybes.
Direktorė teigia, kad vaikus ginančios tarnybos nepadeda jiems, o priešingai – leidžia elgtis kaip nori. Mokytojai tokių teisių neturi, įstatymiškai jų niekas negina. „Jei mokinys prieš mokytoją panaudoja fizinį smurtą, kuris įrodomas, galima kreiptis į teismą. Moralinį smurtą įrodyti sunku, todėl bylinėjimosi dėl to mokytojai vengia. Nežinau respublikoje atvejo, kad dėl to kas būtų kreipęsis į teismą“, – sakė „Ventos“ vidurinės mokyklos vadovė.
SIŪLO KVIESTIS TĖVUS
Gabijos gimnazijos direktoriaus Stasio Šiurkaus nuomone, jokio smurto prieš mokinį mokykloje neturi būti. Gimnazijoje yra vedamas žurnalas, kuriame mokytojas turi įvertinti, kaip praėjo pamoka. Jei įvertinimas mažesnis nei 10 balų, turi būti paaiškintos priežastys. Jei tokių įrašų daug, padėtis svarstoma pasitarimuose, aiškinamasi, kaip ją išspręsti. Kaip efektyvią priemonę darbui su nedrausmingais mokiniais, direktorius taip pat įvardija tėvų kvietimą į mokyklą.
Pasak direktoriaus, nors tokių situacijų labai nedaug, į mokytojų skundus dėl prasto mokinių elgesio reaguojama labai greitai, situacija svarstoma nedelsiant.
Gimnazijoje dar nepasitaikė atvejų, kad mokinys būtų pašalintas iš mokyklos. „Pašalinti iš mokyklos mokinį iki 16 metų – labai sunku, tam reikia daug dokumentų. Tokie yra įstatymai. Mokytis 11 ir 12 klasėse neprivaloma, tad drausmę nuolat pažeidinėjantiems vyresniems mokiniams greitai galima pasakyti „viso gero“, – teigė S. Šiurkus.
Iš mokyklos pašalinti moksleiviai, anot S. Šiurkaus, turėtų eiti dirbti arba rinktis kitą mokyklą.
NĖRA DRAUSMINANČIŲ MOKYKLŲ
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus sakė, kad idėja apskrityje įsteigti bent vieną ugdymo įstaigą sunkiai mokykloje pritampantiems, drausmę laužyti įpratusiems moksleiviams yra, bet tam reikia priimti atitinkamus įstatymus. Kol kas šios minties atsisakoma.
„Yra specialiosios mokyklos, bet kad į jas galėtų būti išsiųstas nepilnametis, reikia kriminalinio nusikaltimo, tad išeities kol kas nėra“, – komentavo situaciją vedėjas.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė sakė, kad kiekvienas – tiek suaugęs, tiek vaikas – turi savų problemų. Mokyklose vaikams išsiaiškinti padeda socialiniai pedagogai ir psichologai. Vaiko pareiga, pasak vedėjos, – gerbti tėvus, mokytojus ir kitus šalia esančius.
Apskrityje numatyta vaikams, turintiems elgesio sutrikimų, steigti elgesio korekcijos instituciją. Tai ketinama padaryti, kai bus patvirtintas minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas.
„Į tokius globos namus (ar kaip kitaip būtų pavadinta ta įstaiga) būtų nukreipiami vaikai, turintys išskirtinių elgesio problemų ir su jomis nebegalintys susitvarkyti, tie, kuriems reikalinga stacionari psichologo, psichiatro ar kitų specialistų pagalba. Tai būtų ne bausmė ir ne pasmerkimas, o vaikui suteikiama pagalba“, – teigė L. Lapienė.
MOKYTOJAI PAGALBOS NESIKREIPIA
Pedagogų teises ginanti institucija – profesinė sąjunga. Tačiau konfliktus su mokiniais pedagogai linkę aptarti savame rate, mokykloje.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos rajono susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė sakė, kad tokio atvejo, jog dėl neleistino elgesio su mokiniais pedagogas būtų atleistas iš darbo, negirdėjusi. Pasak jos, jo kaltumą turi įrodyti teismas, ir tik tada mokyklos administracija gali nuspręsti, kaip elgtis.
„Jei tas mokytojas – profsąjungos narys, mes visada būsime jo pusėje“, – konkreti J. Čejauskienė.
Mažeikių policijos komisariato nepilnamečių reikalų specialistės Irenos Nacienės teigimu, lankymasis mokyklose – jų kasdienybė.
„Savo kuruojamose mokyklose lankausi kartą per savaitę. Pokalbiai su vaikais kartais padeda, kartais – ne, arba padeda neilgam. Mokytojai dėl neleistino mokinio elgesio gali kreiptis į policiją, bet to jie nedaro dėl to, kad bijo, jog mokyklos vadovai tai įvertins kaip jų nesugebėjimą susitvarkyti su mokiniais“, – situaciją pakomentavo I. Nacienė.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Mokytojų ir mokinių santykių problema kol kas sunkiai išsprendžiama.
