Mažeikių ligoninėje pabrango ligonių maitinimo paslaugos, tačiau patiekalų porcijų dydis liko nepasikeitęs. Kokia yra maisto davinio vienam ligoniui kaina, negali pasakyti nei ligoninės administracija, nei paslaugas teikiančio „Kretingos maisto“ vadovai, nors ir tikina, kad dėl sunkmečio maitinimas nenukentėjo.
SITUACIJĄ
VERTINA SKIRTINGAI
Į redakciją laišką atsiuntusi ligoninėje besigydžiusi Ligeikienė dėkojo chirurgijos skyriaus personalui, tačiau išsakė nepasitenkinimą dėl maitinimo. Esą valgyti galima nebent pusryčius ir vakarienę.
„Gal ir ligoninės administracijai reikėtų pasidomėti, kokiu maistu maitinami ligoniai, ar jis atitinka mitybos normas ir kokybę?“– replikavo moteris.
Kad ligoninėje mažos porcijos, pieniška sriuba balzgana, dešros ar sūrio riekutės permatomos, ne vienam yra tekę girdėti ne tik iš ligonių, bet ir iš juos lankančių artimųjų.
„Sunkūs dabar laikai, ir namuose ne visi geriau maitinasi. Nereikia norėti už dyką persivalgyti. Per tas kelias dienas nė vienas badu nenumirs. Geriau tegu daugiau pinigų gydymui skiria, o ne pravalgymui“, – teigė ligoninėje pakalbinta šešiasdešimtmetį perkopusi Jadvyga.
Nelinkę skųstis buvo ir kiti ligoniai.
GALIMA GYDYTI IR BADU?
Vaikų ligų skyriaus vedėja Rita Lidžiūtė mano, kad situacija ligoninėje dėl maitinimo nėra bloga. Pašnekovė prisipažino, kad per budėjimą kartais ir pati sriubos lėkštę išsrebia, ir ji esanti visai normali.
„Duok Dieve, kad namuose visi turėtų taip valgyt. Ar visada maitinamės kaip reikėtų? Juk valgome ne tik šviežiai pagamintą, bet ir pašildytą maistą. O ligoninėje kai kurie žmonės norėtų maitintis kaip restorane“, – replikavo vedėja.
R. Lidžiūtės teigimu, maitinimas gydymui jokios įtakos neturi. Tik diabetikams ar sergantiesiems kai kuriomis ligomis jis svarbus. Be to, kai kurie vaistai turi būti vartojami prieš ar po valgio.
„Žinote, kuo gydė Hipokratas? Badu, miegu ir purvu“, – akcentavo medikė.
PATENKINTAS PACIENTAS
SVEIKSTA GREIČIAU
Visuomenės sveikatos centro Mažeikių filialo vedėja, Savivaldybės Tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Irena Macijauskienė mano, kad žmonių nuotaika būna geresnė, jie greičiau pasveiksta, kai gerai pavalgo.
„Viskas sveikimui turi įtakos. Net patiekalo estetinė išvaizda. Juk sveikata – fizinių, socialinių, psichologinių gerovių visuma“, – akcentavo gydytoja.
I. Macijauskienė vis dar kartais sulaukia mažeikiškių, nepatenkintų maitinimu ligoninėje, skambučių, tačiau jau nebe Visuomenės sveikatos centro prerogatyva užsiimti maitinimo kontrole. Gydytoja žmonėms tik paaiškinanti, kur kreiptis.
„Žmonės kaltina ligoninės vadovus, nors maitinimo padalinys nėra pavaldus ligoninei. Negalėčiau vertinti ligoninės maisto, nes juo nesimaitinau. O tie nusiskundimai, vieni džiaugiasi, kad pavalgyti nemokamai gali, kitiems – viskas negerai“, – samprotavo pašnekovė.
SVARBIAUSIA – GYDYMAS
Mažeikių ligoninė šešerius metus maitinimo paslaugą perka iš UAB „Kretingos maistas“. Sutartis pasirašyta dešimčiai metų.
Ligoninės direktorius Albinas Lidžius sutiko, kad maistas galėtų būti ir geresnis, tačiau, anot jo, tai nėra svarbiausias dalykas. Esą sunkmečiu svarbiausia yra, kad nenukentėtų ligoniams teikiamų paslaugų apimtis ir kokybė.
„Per tas kelias dienas, kurias žmogus ligoninėje valgo, maistas jam nepadaro jokios įtakos. Kai prastai jautiesi ir viskas skauda, nėra ir apetito. O tiems, kuriems trūksta maisto, jo atneša artimieji“, – pastebėjo direktorius.
A. Lidžius svarstė: gal ir pas mus ateis diena, kai pacientai, kaip Latvijoje, patys turės susimokėti už maistą.
VADOVAUJAMASI
MEDICINOS NORMA
Ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Regina Meištienė parodo „Kretingos maisto“ ir ligoninės vadovų pasirašytus valgiaraščius. Sudarant juos vadovaujamasi medicinos norma, kuri reglamentuoja ir maitinimo tvarką. Valgiaraštis sudaromas toks, kad žmogus kasdien gautų reikalingą baltymų, riebalų, angliavandenių kiekį, įvertintas maisto kaloringumas.
„Žinoma, yra žmonių, kuriems svarbiausia – porcijos dydis, o ne patiekalo vertė. Kita vertus, kai kuriomis ligomis sergantiems žmonėms sudaromas specialus dietinis valgiaraštis. Iš viso yra bene penkiolika dietų“, – aiškino pavaduotoja.
R. Meištienė patikino, kad dėl sunkmečio porcijos nesumažėjo. Atvirkščiai, pastaraisiais metais paslaugos kokybė gerėja.
MAITINIMUI –
DAUGIAU IŠLAIDŲ
Praėjusiais metais ligoninei maitinimo paslaugos per metus kainavo 560 tūkstančių litų, šiemet jos sieks apie 700 tūkstančių litų. Tokie pokyčiai susiję su tuo, kad dviem litais pakilo vieno ligonio paros mitybos įkainis. Nuo vasario mėnesio jis siekia 10 litų ir 16 centų.
Ligoninės direktoriaus pavaduotoja Regina Sokolova paaiškino, kad įkainis padidintas prašant „Kretingos maistui“. Bendrovė pateikė statistikos duomenis, įrodančius, kas ir kiek brango, kalkuliaciją, kaip pasiskirsto išlaidos.
Pavaduotoja paaiškino, kad į įkainį įskaičiuotos darbo užmokesčio, elektros, vandens, transportavimo, maisto produktų ir kitos išlaidos.
Bandėme išsiaiškinti, ar įkainio padidinimą pajuto ligoniai. Į klausimą, kokia yra maisto davinio kaina, t. y. už kiek vienam žmogui perkama produktų, atsakymo nesulaukėme. Per sunkus šis klausimas buvo ligoninės administracijos atstovams.
„Kretingos maisto“ padalinio vadovė Edita Jurgutienė paaiškino, kad tai komercinė paslaptis ir pasiūlė kalbėtis su direktoriumi Irmantu Norkumi. Pastarasis nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Yra daug dietų. Vienos brangesnės, kitos – pigesnės. Mes vidurkį išlaikom. Kokį? Nepasakysiu. Juk ne pinigai lemia, ar geras maitinimas, o maisto kaloringumas, energinis įvertinimas“, – teigė I. Norkus ir patikino, kad stengiamasi laikytis maitinimui keliamų reikalavimų.
VALGĮ VERTINA IŠ AKIES
Direktoriaus pavaduotoja slaugai R. Meištienė, atsakinga už ligonių maitinimą, negalėjo atsakyti, ar dienos davinys atitinka ligoniui būtiną kaloringumą, nes ligoninė neturi galimybių to nustatyti.
„Mes galime pasverti, ar porcijos atitinka receptūrose nurodytą kiekį. Patiekalus įvertinam vizualiai, uostydami, ragaudami“, – apie kontrolės galimybes pasakojo pavaduotoja.
Be abejo, ligoninė gali kreiptis ir į maisto saugą kontroliuojančias institucijas. Tačiau, anot R. Meištienės, tokio poreikio nebuvo, didelių problemų dėl maitinimo nėra, ligoniai dėl to administracijai nesiskundžia.
Be to, siekiant išsiaiškinti ligonių nuomonę apie maitinimą, kasmet organizuojama anoniminė apklausa. Pavasarį vykusios apklausos rezultatai byloja, kad maitinimu nepatenkinti apie 15 proc. ligonių, trečdalis apklaustųjų patenkinti, kitiems maitinimas nėra svarbus.
PROBLEMŲ
NEIŠVENGIAMA
Vis dėlto R. Meištienė neslėpė, kad kai maitinimas buvo perduotas į privatininko rankas, visko yra buvę. Ypač pirmaisiais metais, kol viskas stojo į vėžes.
Pavaduotoja dabar įvardijo dvi pagrindines problemas – ataušęs maistas ir darbo kultūros stoka: servetėlių nėra, lėkštės įskilusios, stalo įrankiai neišvaizdūs ir pan.
Ligoninės administracijos vadovai apie trūkumus kalbasi su UAB „Kretingos maistas“ direktoriumi I. Norkumi, padalinio Mažeikiuose vadove E. Jurgutiene. R. Meištienė pasidžiaugia, kad bendradarbiaujama geranoriškai, į pastabas reaguojama.
E. Jurgutienė nenori sutikti su ligoninės atstovų kritika. Esą net kavinėse ir restoranuose patiekalai neretai būna ne itin karšti. O dėl atvėsusio maisto, anot jos, ir patys ligoninės darbuotojai kalti.
Virtuvės moterys tik „porcijuoja“ valgį, o į palatas jį išnešioja ligoninės slaugytojos.
„Mūsų moterims tenka ir pačioms maistą išnešioti, nes slaugytojų arba neranda, arba jos laiko neturi“, – replikavo pašnekovė.
SKUNDŲ NESULAUKIA
Maisto saugumo kontrolę vykdanti Maisto ir veterinarijos tarnyba (tel. 25 407) skundų dėl ligoninės maitinimo nei šiemet, nei pernai nėra sulaukusi. Kadangi „Kretingos maisto“ padalinys ligoninėje priskirtas vidutinės rizikos grupei, tarnybos pareigūnai kartą per metus atlieka planinį patikrinimą. Toks patikrinimas vyko kovo mėnesį.
Tarnybos vyriausioji specialistė maisto produktų inspektorė Lidija Bertašienė „Santarvei“ paaiškino, kad buvo tikrinama, ar nepasibaigę maisto produktų realizavimo terminai, ar laikomasi receptūrų, ar vykdoma savikontrolė ir pan. Didesnių pažeidimų, susijusių su maisto sauga, neužfiksuota. Tačiau patikrinimo aktas byloja, kad problema dėl atvėsusio maisto ne iš piršto laužta. Tądien pietums paruošta paukštiena tebuvo 55 laipsnių šilumos, nors turi būti 68 laipsniai.
Galima tik spėti, kad ligonius ji būtų pasiekusi dar labiau atvėsusi.
L. Bertašienė patikino, kad tarnybos pareigūnai aiškinasi kiekvieną registruotą gyventojo skundą. Savikontrolės dokumentai padeda atsekti pažeidimų priežastis.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo.: Prieš dvejus metus maitinimu Mažeikių ligoninėje buvo patenkintas tik kas trečias apklaustasis, dabar nepatenkintųjų – perpus mažiau.
