Mažeikiuose svečiavosi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis. Buvęs mažeikiškis yra vienas iniciatyvinės grupės narių, po sausio riaušių pateikusių valstybės išgyvenimo strategiją.
Su kraštiečiais verslininkais svečias diskutavo, kaip būtų galima išspręsti šalies problemas.
SURAŠĖ REIKALAVIMUS
VALSTYBĖS VADOVAMS
R. Dargio teigimu, mokesčių mokėtojai tiesiog nebegali pakęsti taip neefektyviai tvarkomo viešojo ūkio. Todėl dešimt svarbiausių šalies asociacijų, pradedant nuo pramonininkų, verslo darbdavių konfederacijos, prekybos, pramonės, amatų rūmų ir baigiant Laisvosios rinkos institutu, Vyriausybei parengė rezoliuciją ir jau šį mėnesį surengs Lietuvos verslo forumą „Kokią valstybės naštą dar galime pakelti. Valstybės išgyvenimo strategija“.
„Kalbame apie tai, ką turi padaryti valdžia. Pirmiausia ji turi sumažinti savo administravimo kaštus. Jie galvoja, kaip grįžti į 2007 metų lygį, kai mes jau seniai persitvarkėme biudžetus, kad tik išgyventi galėtume. Per savaitę po 10 tūkstančių žmonių išeina iš verslo, o valstybė negali atsisakyti 4 tūkstančių biurokratų“, – kalbėjo R. Dargis.
Rezoliucijoje išsakyti ir reikalavimai, kaip valstybė turėtų elgtis tvarkydama šalies socialinius reikalus, sveikatos apsaugą, švietimo sistemą.
ANTRĄJĮ
PUSMETĮ –
DIDESNI
MOKESČIAI
Svečias mažeikiškius patikino, kad valdžia mokesčių kol kas nedidins, susitvarkys savo biurokratijos aparatą. Taip sutaupys tris milijardus litų, įplaukų gaus ir iš parduotų „Mažeikių naftos“ akcijų. Tačiau birželį biudžeto skylė vėl bus du milijardai: vėl bus grįžtama prie mokesčių didinimo.
„Pirmą pusmetį dar išgyvens. Ko gero, pridėtinės vertės mokestis vasarą vėl bus 21 procentas. Šaltinių, iš kur dar gali paimti pinigų, jie neturi“, – pabrėžė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Anot R. Dargio, mokesčių mokėtojų pinigai naudojami neracionaliai. Būtina restruktūrizuoti gydymo įstaigų tinklą, sudaryti sąlygas privačioms medicinos bei švietimo įstaigoms konkuruoti su valstybinėmis.
Pirmiausia esą reikėtų sutvarkyti socialinius reikalus. Įvairiausių išmokų gavėjų skaičius šalyje artėja prie dviejų milijonų. „Sodros“ biudžeto skylė didėja begaliniu greičiu.
„Arba jie turės didinti „Sodros“ mokesčius, arba susieti „Sodros“ pajamas su išmokomis. Jei šiandien valstybė pinigų nesurenka, tai tegu išmoka tiek, kiek turi“, – kalbėjo apie forumo dalyvių pasiūlytą taupymo idėją pašnekovas.
DISKUTAVO
APIE
RENOVACIJĄ
Norėdami įkvėpti gyvybės statybų verslui šio sektoriaus atstovai ragina Vyriausybę imtis aktyvaus senų daugiabučių namų renovavimo. Tai ne tik leistų sumažinti gyventojų išlaidas ir padaryti efektyvesnį energijos vartojimą, bet ir suteiktų darbo statybininkams.
R. Dargis įsitikinęs, kad valstybės siūlomas renovacijos modelis nepajudės. Dabar pateiktas variantas, kuris gyventojams gali pasirodyti nepatrauklus. Pagal Vyriausybės siūlomą modelį žmonės skolintųsi pinigų iš tam tikslui sukurto fondo. 50 procentų dalies, kaip anksčiau, valstybė nebekompensuotų.
„Kad tas procesas bent kiek būtų įdomus gyventojams, bus nedidelės palūkanos. Renovacija skatinama pigiais pinigais. Lyg ir lengvata, bet žmonės nesiskolins tų pinigų. Jie neprisiims tokios naštos“, – akcentavo iniciatyvinės grupės narys.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo manymu, visa renovacija dabar „pasikabins“ ant dujų kainų. Jeigu dujų kaina nukris, turės kristi šilumos kainos. Renovacijos projektai pasidaro nebeatperkami.
„Tu renovuoji namą, kuriam liko stovėti 20 metų, o atsipirkimas – 25 metai. Ekonomiškai tas procesas visiškai nekrutės“, – apie daugiabučių renovaciją su mažeikiškiais verslininkais diskutavo svečias.
SĄSTINGIS TRUKS
DVEJUS METUS
R. Dargis akcentavo, jog šiuo metu yra diskutuojama, kaip paremti verslą. Pinigų lyg ir būtų, tačiau neaišku, kam jų duoti.
Ūkio gaivinimo programą forumo iniciatoriai siūlo „išskleisti“ pagal sektorius. Problemos neišsispręs, jei ir bus skiriama lėšų. Kiekvienam sektoriui reikia skirtingų „vaistų“: vienam reikia pinigų, kitam – rinkų.
Anot pašnekovo, blogiausius laikus šiuo metu išgyvena nekilnojamojo turto sektorius. Statybų apimtys nukrito apie 30 procentų, planuojama, kad netolimoje ateityje kritimas sieks 70 procentų. Tiek pat procentų sumažėjo statybinių medžiagų gamyba bei pardavimas.
„Nenumatoma, kad ši situacija būtų suvaldyta. Manau, kad ekonomikos sąstingis tęsis dvejus metus. Kiek analizavome įvairių metų krizių pasekmes, taip ir būdavo“, – teigė mažeikiškis, pats vadovaujantis statybų bendrovei.
Anot R. Dargio, tikėtis, kad kitais ar dar kitais metais ekonomika atsigaus, nėra prasmės. Statybos geriausiu atveju pajudės apie 2012 metus. Bet ir tada tokių tempų nebebus.
Eltos nuotr.: R. Dargio teigimu, ekonomikos atsigavimo galima tikėtis po dvejų metų,
o statybos pajudės tik po ketverių metų.
