Lietuvos komanda – XIII tarptautinėje žemės mokslų olimpiadoje.
Simas Kontrimas – trečias iš dešinės. Nuotrauka iš gimnazijos archyvo
Pirmuosius mokslo metų pradžios susitikimus Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos ketvirtokui Simui Kontrimui teko praleisti – tik savaitei įpusėjus jis grįžo iš Pietų Korėjos, kur dalyvavo XIII tarptautinėje geomokslų olimpiadoje.
Beveik visą vasarą gimnazistas paskyrė geografijos mokslui – nuo birželio iki rugpjūčio vyko tarptautinės olimpiados. Birželio pabaigoje vykusioje VI Baltijos šalių geografijos olimpiadoje, kurioje dalyvavo moksleiviai iš šešių valstybių, S. Kontrimas iškovojo absoliutų auksą. Liepos mėnesį mažeikiškis išskrido į Honkongą – ten vykusioje XVI pasaulinėje geografijos olimpiadoje S. Kontrimo žinios taip pat buvo įvertintos aukso medaliu.
Šio pirmadienio rytą Merkelio Račkausko gimnaziją ir S. Kontrimo geografijos mokytoją Dainių Stasį pasiekė žinia iš Pietų Korėjos – geomokslų olimpiadoje Simas pelnė sidabro medalį.
– Per tris mėnesius – trys olimpiados. Kuriai teko ruoštis labiausiai ?
– Labiausiai ruošiausi olimpiadai Honkonge. Ir Kaliningrade vykusios olimpiados programa yra beveik identiška tarptautinei, tad dalykai, kuriuos reikia išmokti, dažnai persidengia. Taip pat Tarptautinė geografijos olimpiada buvo man pirmoji „rimta“ tarptautinė olimpiada, todėl labai norėjosi gerai pasirodyti.
Ruošdamasis sprendžiau ankstesnių olimpiadų užduotis, o ten atrastus man nesuprantamus dalykus aiškindavausi atskirai. Taip pat reikėjo perskaityti ne vieną storą vadovėlį ir savo užrašus.
VI Baltijos šalių geografijos olimpiadoje S. Kontrimas (penktas iš kairės) iškovojo absoliutų auksą, Lietuvos komanda šiame konkurse buvo geriausia. Nuotr. iš asmeninio archyvo
– Ką pirmiausia pagalvojote, sužinojęs apie kiekvienos olimpiados rezultatą? Ar įvertinimas, apdovanojimas Jums svarbus?
– Žinoma, kiekvienu atveju džiaugiausi. Nors rezultatus galima ir ganėtinai gerai numanyti, tad to siurprizo jausmo dažniausiai nebūna.
Labiausiai tenkina tai, jog sužinai, kad dienos, kurias praleidai mokantis, ruošiantis ir nerimaujant dėl olimpiados, nenuėjo veltui. Taip pat kiekvienas apdovanojimas tik skatina aplenkti save patį ir toliau gilinti žinias.
– Kurioje iš trijų olimpiadų Jums teko sunkiausios užduotys? Kokios jos buvo – tos suktos ar netikėtos užduotys?
– Kad ir kaip būtų keista, sunkiausios užduotys pasirodė Baltijos šalių geografijos olimpiadoje Kaliningrade. Teorinės užduotys buvo ne tik itin aukšto lygio, bet jų buvo ir labai daug, todėl trūko laiko. Tačiau ir Pietų Korėjoje užduotys buvo ne iš kelmo spirtos – ten buvo nemažai netikėtų dalykų, klausimų, kuriuose buvo galima įžvelgti išimčių, tad galvojant atsakymą buvo labai svarbu į tai atsižvelgti.
– Kuriame iš šių konkursų jautėte didžiausią konkurenciją?
– Olimpiadose dalyviai dažniausiai būna labai draugiški ir kalbūs, tad tos konkurencijos nelabai ir jaučiasi.
Vis tik aš labiausiai nerimavau dėl Žemės mokslų olimpiados Pietų Korėjoje. Taip tikriausiai buvo dėl to, kad šiai olimpiadai skyriau mažiau laiko nei norėjosi, nesijaučiau pilnai pasiruošęs. Prie to labai prisidėjo ir žinojimas, kad Azijoje žemės mokslams ir mokykloje yra skiriamas didžiulis dėmesys, tad mokiniai ten išmano ganėtinai daug, daugiau už mus.
Tai puikiai atspindi ir rezultatai – didžioji dalis aukso medalių atiteko Pietų Korėjai, Japonijai ir Taivanui.
XVI pasaulinėje geografijos olimpiadoje, vykusioje Honkonge, Lietuvos moksleiviai laimėjo visų spalvų medalius, o mūsų šalies komanda pelnė 9 vietą. Nuotr. iš asmeninio archyvo
– Ar į Honkongą ir Pietų Korėją važiavo ta pati komanda iš Lietuvos?
– Į šias olimpiadas važiavo atskiros komandos, kurios buvo suburtos skirtingais būdais. Į Honkongą atrinkti žmonės turėjo įveikti daug etapų: dalyvauti mokyklinėse, rajoninėse, respublikinėje olimpiadose ir ten puikiai pasirodyti, o po respublikinės olimpiados praeiti atranką.
Į Pietų Korėją atranka buvo šiek tiek paprastesnė – užteko praeiti regioninę bei respublikines olimpiadas. Keturi jų laimėtojai ir buvo pakviesti į Pietų Korėją.
– Kokių įspūdžių parsivežėte iš kiekvienos šalies? Ar pakako laiko nors šiek tiek susipažinti su svetimu kraštu?
– Kiekvienos olimpiados metu yra telkiamas dėmesys ir į objektus, esančius netoliese, tad net kelios dienos būna paskirtos būtent šiems objektams lankyti, susipažinti su vietine kultūra, maistu. Šios ekskursijos būna tikrai įdomios ir suteikia galimybę ne tik pakeliauti po pasaulį, bet ir išbandyti kažką naujo.
Tiek vasarą pelnytų neeilinių medalių į gimnaziją atsinešė Simas. Nuotr. iš asmeninio archyvo
– Aplinkos žmonės Jus apibūdina kaip jaunuolį, kuris domisi įvairiais mokslais. Ar yra labiausiai įkvepiantis, itin vežantis dalykas ir kodėl?
– Būtų sunku išskirti vieną mokslą, kuris man labiausiai patiktų. Net jei dabar ir pasirinkčiau, tai po kelių mėnesių mano atsakymas galėtų būti visiškai kitoks.
Man patinka daug dalykų, tad jei vienas kiek pabosta, mokausi kitose srityse. Taip galiu ir kiek pailsėti nuo vienos ar kitos mokslo šakos.
– Kokių sveikinimų, dėmesio ženklų sulaukiate po kiekvienos pergalės? Ar aplinkinių dėmesys Jums svarbus?
– Sveikinimų šią vasarą sulaukiau tikrai nemažai ir man dėl to labai malonu. Tai tikrai padeda tik tvirčiau siekti savo tikslų.
Taip pat norėčiau padėkoti visiems, kurie manimi tiki, palaiko ir padeda ruoštis olimpiadoms.
– Šie metai gimnazijoje – jau paskutiniai. Kam paskirsite savo laiką? Kokių tikslų sieksite?
– Dar nesu tvirtai nusprendęs, ką veiksiu baigęs gimnaziją. Tačiau žinau, kad gyvenime nepasitenkinsiu vien paprastais dalykais, nes man reikia tikslo ir užsidegimo, kitaip gyvenimas nėra įdomus.
