Jau penkti metai, kai Telšių rajono Žarėnų „Minijos“ vidurinei mokyklai vadovauja jaunas direktorius Saulius Damanskis – iš šios mokyklos, beje, ir pats prieš keliolika metų išėjęs su atestatu. Dar ir šiandien kai kurie jo buvę mokytojai čia tebedirba. Direktorius sako – nelengva buvę apsiprasti su mintimi, kad reiks vadovauti tiems, kurie dar pamena jo vaikiškas išdaigas…
Saulius Damanskis (g. 1966 m.) – vienas iš jaunesnės kartos Telšių rajono švietimo įstaigų vadovų. 1984 m. baigė Žarėnų vidurinę mokyklą, kurioje mokėsi nuo ketvirtosios klasės.
Tais pačiais metais įstojo studijuoti į Vilniaus pedagoginį universitetą. Studijas nutraukė tarnyba sovietinėje armijoje, iš šios grįžęs, jas vėl tęsė. Kiek vėliau dėl šeimyninių aplinkybių pereita į neakivaizdinį studijų skyrių. Direktorius juokauja, jog tikrai nemažai išmokta per tuos 16 nuolat pertraukiamų studijų metų – aukštojo mokslo baigimo diplomas rankose atsidūrė tik 2000-aisiais.
DARBŲ PRADŽIA
Būsimojo direktoriaus pedagoginio darbo pradžia – 1989-ieji. Po metų darbų mokytoju įsidarbino Lieplaukės pagrindinėje mokykloje, kur mokė iki 2001 m. Nuo 2001 m. lapkričio 19 d., laimėjęs konkursą, vadovauja Žarėnų vidurinei mokyklai.
Paklaustas, kodėl sutiko dirbti čia, nuo rajono centro nutolusios gyvenvietės mokykloje, S. Damanskis sako, jog niekur kitur dirbti tuomet nenorėjęs. Nors, žinoma, kitąkart ir įkyri kasdieninė kelionė automobiliu pirmyn ir atgal – direktoriaus šeima gyvena Telšiuose, kur laukia žmona Jūratė (taip pat pedagogė, vokiečių kalbos specialistė), vienuoliktokė dukra Simona bei šešiametis sūnus Domantas.
Prisiminęs pirmąsias savo darbo dienas Žarėnų vidurinėje mokykloje, S. Damanskis sakosi patyręs keistą jausmą – nėra paprasta vadovauti savo paties buvusiems mokytojams (tokių dabar tebedirbančių yra 6–7). Taigi trys pirmieji mėnesiai daugiau buvę pažintiniai, žvalgybiniai, kaip sako ponas Saulius.
Jo nuomone, tiek vadovaujant mokyklai, tiek bet kuriame kitame darbe pirmieji 5 metai yra patys produktyviausi ir našiausi. Nė kiek sakosi nesibaiminąs vadovų rotacijos – pasak jo, tai būtų tikrai teigiamas dalykas – daugelį metų užsisėdėjus viename ar kitame darbe, prarandama kūrybinė ugnelė. Gal todėl Žarėnų vidurinės mokyklos vadovas ir sako neatmetąs galimybės ateityje pasidairyti darbo kitur – gal net ir arčiau miesto. Nors kol kas noro pabėgti nėra.
SVARBU – SUTARIMAS
Sunkiausia, pasak direktoriaus, darbas su žmonėmis, darbuotojais: kolektyve – 28 pedagogai, kiekvienas iš jų – atskira asmenybė, su savo mintimis ir charakteriu. Labai svarbu viską taip suderinti, kad vyrautų geras ir sveikas mikroklimatas. Ponas Saulius sako, jog labai dažnai stengiasi į įvairius įvykius ar problemas pažvelgti su humoru, ilgai nelaikyti pykčio – labiausiai supykstąs už aplaidumą, už pareigos jausmo nebuvimą, už duoto žodžio nesilaikymą.
Direktoriaus nuomone, geriausia, kai pedagogų kolektyve yra pusiausvyra: jaunatvišką energiją papildo didelę pedagoginio darbo stažą turinčių mokytojų patirtis. S. Damanskis džiaugiasi, jog jo vadovaujamoje mokykloje kaip tik ir yra toks produktyvus derinys. Tuomet sulaukiama teigiamų rezultatų, nebijoma naujovių.
Įsitraukę į akciją „Draugiška mokykla“, žarėniškiai netradiciškai pažvelgė į gerokai visiems pabodusius visuotinius tėvų susirinkimus. Dabar, užuot tėvus kvietusi mokyklon, pedagogų komanda susėda autobusan ir važiuoja į vieną ar kitą kaimą, kur didesnėje troboje pakviečia moksleivių tėvus nuoširdžiai pakalbėti apie vaikų sėkmes ir problemas. „Tėvai labai maloniai tuose susitikimuose dalyvauja, todėl ši forma – labai efektyvi, siekiant glaudesnio pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo“, – pasakoja S. Damanskis.
GERI REZULTATAI
Mokykla tikrai turi kuo pasigirti. Štai iš 17 pernykščių abiturientų net 11 kremta aukštojo mokslo studijas.
Direktoriui džiugu, kad per keletą pastarųjų metų gerokai pagražėjo ir kur kas turtingesnė tapo mokykla: kasmet atnaujinama įstaigos materialinė bazė, įsigyjama naujų priemonių, kompiuterinės technikos (jai išleista apie 100 tūkst. Lt). Nebedaug kas likę iš tų laikų, kai už mokyklinio suolo sėdėjo būsimasis vadovas.
Per pastaruosius metus įgyvendinti 6 dideli projektai: įrengtas internetinės prieigos taškas su 5 kompiuteriais, tvarkoma kabinetų apšvietimo sistema, rekonstruotas stadionas, beveik savo jėgomis (tiesa, šiek tiek talkino ir Darbo birža bei Sporto mokykla) įrengta futbolo aikštė (čia praėjusį rudenį vyko rajoninis kaimo mokyklų futbolo turnyras) ir kt.
TURI KUO IŠSISKIRTI
S. Damanskis pasakoja, jog jo vadovaujama mokykla iš kitų rajono kaimo mokyklų išsiskiria pirmiausia tuo, kad čia labai aktyvus meninis ir pilietinis patriotinis ugdymas. 2002 m. suburtas jaunųjų šaulių būrys dažnai išvyksta į įvairius renginius, patys juos organizuoja, dirba įvairius visuomenei naudingus darbus, tvarko kapines ir pan.
Žarėniškiai nuo seno garsėja savo jaunųjų menininkų darbais. Viso to įkvėpėja – ilgametė mokyklos direktorė, dabar dailės mokytoja dirbanti Paulina Jankauskienė. Jos dėka moksleiviai dalyvauja įvairiose parodose, tampa jų nugalėtojais ar prizininkais. Beveik kasmet atsiranda bent po vieną abiturientą, kuris savo gyvenimą pasuka meno kryptimi.
PROBLEMŲ NESTINGA
S. Damanskis neslepia – nuveikta daug, tačiau dar nemažai likę ir problemų. Pirmiausia direktorius viliasi, jog pavyks iki galo sutvarkyti mokyklos, statytos dar 1962 m., patalpas, sėkmingai užbaigti langų renovaciją ir pakeisti visus mokyklinius baldus naujais.
Kelia rūpesčių kitkas – neišvengiama pedagogų kaita: garbaus amžiaus mokytojams pakeisti reiks ieškoti naujų specialistų, juos tinkamai ugdyti, kad mokykloje dirbtų tikri profesionalai.
Nors mokykloje, regis, sudarytos geros mokymosi ir darbo sąlygos, vis tik Žarėnų vidurinės laukia nekokios perspektyvos – mažėja moksleivių. Šiemet čia mokosi 242 mokiniai, o 2010 metais planuojama, kad į mokyklą ateis tik 150.
Priežastys, pasak direktoriaus, tokios pat kaip ir visur: mažėja gimstamumas, jaunimas išvažiuoja dirbti užsienin. Jau dabar iš Žarėnų išvyko mažiausiai 10 šeimų, kai kurie tėvai planuoja kartu išsivežti ir savo atžalas. „Tokia situacija, ko gero, neleis išlaikyti vidurinės mokyklos statuso“, – apgailestaudamas atsidūsta savojon mokyklon sugrįžęs direktoriauti S. Damanskis.
Lina DIJOKIENĖ
Roberto NORMANTO nuotr.
Žarėnų „Minijos“ vid. mokyklos direktorius S. Damanskis: „Nelengva buvo apsiprasti su mintimi, kad reiks vadovauti tiems, kurie dar pamena mano vaikiškas išdaigas…“
