Mažeikių rajono mokyklose mokosi beveik 200 vaikų, kurių sveikatai ir gyvybei nuolat gresia pavojus. Jų tėvai išvyko į užsienį, tačiau neįformino laikinosios vaiko globos. Valstybės institucijų atstovų nuomone, tokiems tėvams turėtų būti ribojamos tėvystės teisės, taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, o vaikams paskirti laikini globėjai.
Teisės aktuose toks mechanizmas yra numatytas, tačiau Valstybės institucijos vis dar delsia juo pasinaudoti.
ĮFORMINTI
GLOBOS NESKUBAMA
„Santarvė“ jau rašė apie Mažeikių rajono švietimo skyriaus atliktą bendrojo lavinimo mokyklų apklausą, kuria siekta išsiaiškinti, kiek savanorių tremtinių vaikų yra palikta seneliams, giminaičiams ar kaimynams. Paaiškėjo, kad mūsų rajone tokių vaikų yra apie 200. Iš jų 8 moksleivių priežiūra niekas nesirūpina. Dar beveik 500 mokinių laikinai neteko vieno iš tėvų.
Nors šių metų liepos mėnesį įsigaliojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimas, į užsienį išvažiuojančius tėvus įpareigojantis oficialiai įforminti laikinąją vaiko globą, tačiau iki šiol tuo pasirūpino tik vieno vaiko tėvai.
Vakar Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė, jog svarstę situaciją su vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapiene, ieškoję išeities iš susidariusios situacijos.
Pasak jo, abu patraukę pečiais ir nusprendę, jog nieko padaryti negali.
MAŽEIKIAI IR KLAIPĖDA – PIRMIEJI
Tuo tarpu „Santarvė“ beldėsi į Valstybės institucijų duris. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė „Santarvei“ teigė, kad kol kas tik Mažeikių ir Klaipėdos rajonuose buvo pradėta aiškintis, kiek vaikų yra palikta be oficialiai įteisintos globos. Abiejuose rajonuose situacija labai panaši. Tuo tarpu niekas nežino, kiek senelių, giminaičių ar visai svetimų žmonių priežiūrai yra palikta ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Spalio pabaigoje Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnyba kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydama atlikti tokio pobūdžio tyrimą visose šalies mokyklose. Taip pat prašyta pateikti duomenis apie bendrojo lavinimo mokyklas, pasinaudojusias ES struktūrinių fondų parama pastatams renovuoti. Pasak R. Šalaševičiūtės, daugelyje kaimo mokyklų labai sumažėjo mokinių skaičius, todėl kai kuriose būtų galima įrengti internato pobūdžio įstaigas, kuriose gyventų ir mokytųsi išvykusiųjų uždarbiauti į užsienį vaikai. Žinoma, už išlaikymą turėtų mokėti patys tėvai.
„Iš tikrųjų jau pernai reikėjo pradėti tokius tyrimus, turėjo sukrusti daugelis Valstybės institucijų. Oficialios globos neturintys vaiko atstovai negali pasirašyti sutarčių su mokyklomis. Aš jau nekalbu apie vaiko sveikatai ir gyvybei gresiančias situacijas. Mažeikių rajono situacija rodo, kad daugybei vaikų pavojus gresia nuolat“, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
TURĖTŲ RIBOTI TĖVYSTĖS TEISES
R. Šalaševičiūtės teigimu, už vaikų nepriežiūrą į užsienį išvykusiems ir vaikų laikinosios globos neįteisinusiems tėvams turėtų būti ribojamos tėvystės teises. Be to, jiems turėtų būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
„Niekas nedraudžia norėti daugiau uždirbti, bet prieš išvažiuojant reikia pasirūpinti vaiku. Tėvai taip pat turėtų prisiminti, kad dažnai namuose likę vaikai jaučiasi nuskriausti, vieniši. Jie nėra materialistai, todėl pinigėliai jiems mažai rūpi. Ypač paaugliams reikia artimo žmogaus šilumos, supratimo. Būna, kad jie tampa labai agresyvūs, nusigręžia nuo tėvų“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Kontrolierės nuomone, per vėlai buvo priimtas nutarimas, į užsienį išvažiuojančius tėvus įpareigojantis oficialiai įforminti laikinąją vaiko globą.
„Neįsivaizduoju, kaip tą ratą atsukti atgal, kaip sugaudyti tuos užsienyje dirbančius tėvus ir priversti juos įteisinti laikinąją globą. Jeigu tėvai bus protingi, tai grįš namo ir susitvarkys. Be to, manau, kad šiandien mažai kas žino, jog apskritai toks įstatymas egzistuoja“, – svarstė R. Šalaševičiūtė.
IŠŠŪKIUI NEPASIRENGTA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir jaunimo departamento direktoriaus Stepono Kulbausko nuomone, dabartinė masinė emigracija yra naujas iššūkis mūsų visuomenei, kurį būtina kuo greičiau spręsti. Jis neslėpė, kad Valstybės institucijos tam nebuvo pasirengusios.
„Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare emigracija įgavo milžinišką mastą. Dažniausiai išvyksta jauni žmonės, turintys ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikų. Be abejo, tai – žmogaus pasirinkimo teisė, tačiau negalima pamiršti tėvų pareigų ir atsakomybės. Prieš išvykdami jie privalo pasirūpinti, kad vaikai būtų saugūs ir materialiai aprūpinti“, – sakė direktorius.
S. Kulbauskas priminė, kad Konstitucijoje bei Civiliniame kodekse yra nurodoma, jog teisėti vaiko atstovai yra tėvai. Nei seneliai, nei giminaičiai, juo labiau svetimi žmonės negali atstovauti vaiko teisėms. Todėl prieš išvykstant būtina kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodyti, kuriam laikui ir kur išvyksta, pristatyti asmenį, kuriam norėtų palikti savo vaikus, ir prašyti, kad būtų įforminta laikinoji nepiniginė globa. Šiuo atveju Valstybė neskiria pašalpų vaikams išlaikyti.
Vaiko teisių apsaugos darbuotojai privalo ne tik pasikalbėti su tėvais bei būsimaisiais globėjais, bet ir paklausti pačių vaikų nuomonės. Be to, tėvams būtina paaiškinti visus psichologinius bei moralinius aspektus, galinčius kilti jiems išvykus.
GRESIA PAVOJUS
S. Kulbauskas akcentavo, kad yra traktuojama, jog vaikas liko be priežiūros, jeigu tėvai išvažiuoja į užsienį, oficialiai neįteisinę globos. Tokiu atveju Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai turi svarstyti tėvų valdžios ribojimo klausimą ir nustatyti globą parenkant globėjus.
„Būtina suvokti, kad tokiam be priežiūros paliktam vaikui kasdien gresia mirtinas pavojus. Civiliniame ir Baudžiamajame kodekse dokumentų nesutvarkiusių tėvų veikla yra traktuojama kaip priešiška vaiko interesams. Abiejuose kodeksuose yra numatyti svertai, leidžiantys priversti tėvus pasirūpinti savo vaikais“, – teigė direktorius.
S. Kulbausko nuomone, sprendžiant šią situaciją, turėtų susitelkti švietimo bei vaiko teisių apsaugos darbuotojai. Pedagogai, išsiaiškinę, kad jų mokykloje mokosi vaikas, kurio tėvai išvyko neįforminę globos, iš karto privalo pranešti Vaiko teisių apsaugos skyriui.
„Pirmieji yra laidininkai, pas kuriuos suplaukia informacija apie vaiką, o antrieji privalo pasirūpinti, kad vaikas būtų saugus. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi teisės guostis, kad nežino, ką daryti, ar tam trūksta darbuotojų – jie privalo tai daryti“, – įsitikinęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Švietimo ir jaunimo departamento direktorius.
BENDRADARBIAVIMAS SU TĖVAIS – PROBLEMIŠKAS
Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento direktoriaus Algimanto Šimaičio nuomone, rūpinimasis vaikų globa yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prerogatyva, todėl šioje situacijoje švietimo darbuotojai mažai ką gali pakeisti.
„Mokykla norėtų, kad tėvai rūpintųsi savo vaikais. Socialiniai pedagogai kažką bando spręsti, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybose dirba per mažai žmonių. Apskritai socialinių darbuotojų, dirbančių tik su šeimomis, Lietuvoje yra per mažai“, – apgailestavo direktorius.
Vis dėlto A. Šimaitis pritarė, kad mokyklos administracija, klasių auklėtojai bei socialiniai pedagogai turi pasirūpinti, kad vaikams oficialiai būtų įforminta globa.
„Klasių auklėtojai turėtų palaikyti ryšius su mokinio tėvais, kartą per metus apsilankyti jo namuose. Tačiau reikia pripažinti, kad pastaruoju metu tas bendravimas pasidarė problemiškas – tėvai vis labiau vengia mokyklos. Tuo tarpu mokykla turėtų ieškoti geresnių kontaktų su tėvais, o sumaniusiems išvykti paaiškinti, ką jie turėtų padaryti“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojas.
S. Šimaitis apgailestavo, kad mokyklose vis dar labai mažai veikia dienos centrų.
Po pamokų juose galėtų ruošti pamokas, dalyvauti įvairioje veikloje ne tik socialinę atskirtį turintys vaikai, bet ir tie, kurių tėvai gyvena ir dirba užsienyje.
„Mokykla galėtų pagloboti tuos vaikus, tačiau tam reikia turėti sąlygas“, – sakė S. Šimaitis.
Beje, nė vienas pašnekovas negalėjo paaiškinti, kodėl kalba tariamąja nuosaka („turėtų būti“, „galėtų“, „reikėtų“). Įstatymai yra, mechanizmas jiems vykdyti taip pat numatytas, tačiau kol kas nė vienas tėvas, palikęs vaikus be oficialios priežiūros, nėra nubaustas.
Valstybės tarnautojai žadėjo, kad nuo šiol atsakomybės už vaikų nepriežiūrą tėvai nebeišvengs.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Mažeikių rajono švietimo skyrius vienas pirmųjų Lietuvoje išsiaiškino, kiek vaikų laikinai yra likę be tėvų globos.
