Vaikams įsiskolinusius tėvus – „ant gėdos stulpo“. Prieš metus kilusios tokios kalbos kol kas taip ir liko kalbomis.
Tebesvarstant, kaip drausminti skolininkus, vietos specialistai pastebi, kad neatsakingų tėvų nemažėja.
PADEDA VALSTYBĖ
„Kaip po skyrybų priversti tėvą mokėti vaikui priteistus alimentus?“ – mažeikiškė Ramunė iki šiol neranda atsakymo.
Vyras šeimą paliko vaikui dar negimus. Teismas iš vyro priteisė kas mėnesį vaiko išlaikymui skirti 300 litų. Pirmuosius mėnesius vyras pinigus pervesdavo, o paskui į priminimus apie vaiką nebereaguodavo. Per pastaruosius ketverius metus įsiskolinimų suma perkopė 10 tūkst. litų.
Šiuo metu tėvo nepareigingumą iš dalies dengia valstybė: mažametei mergaitei iš Vaikų išlaikymo fondo kas mėnesį skiriama išmoka.
Bazinė socialinė išmoka siekia pusantro minimalaus gyvenimo lygio – 195 litus.
Mažeikiškė Ramunė pripažįsta, kad šie pinigai padeda auginti vaiką, tačiau ji jaučia šimto litų trūkumą.
„Teismas ne šiaip sau priteisė tris šimtus. Aš buvau pateikusi visus skaičiavimus, kiek atsieina auginti vaiką. Tad to šimto litų, kurio negaunu, man tikrai trūksta,“ – aiškino mama.
KOL KAS NEVIEŠINA
„Santarvės“ kalbintos mažeikiškės žiniomis, jos buvęs vyras neseniai paliko dar vieną moterį su vaiku.
Ramunė juokavo, kad galėtų būti paskelbtas viešas „alimentų“ nemokančių tėvų sąrašas. Tada kitos moterys, prieš pradėdamos gyvenimą su vyru, jį galėtų patikrinti.
Mažeikiškės juokai galėjo virsti realybe. Prieš daugiau nei metus Vaikų išlaikymo fondo atstovai „Santarvei“ pasakojo apie planus skelbti visus skolininkus internete, regioninėje spaudoje.
Tačiau per metus niekas nepasikeitė: tokio „gėdos stulpo“ kol kas nėra.
Vakar fondo administracijos direktorė Jūratė Šalaševičienė „Santarvę“ patikino, jog idėjos, galinčios labiau drausminti atsakomybės vengiančius tėvus, neatsisakyta.
Šiemet būsimoje įstaigos internetinėje svetainėje yra numatyta įkelti tuos skolininkų sąrašus, kuriuos skelbia „Valstybės žinios“. Turėtų būti viešinami tie tėvai, kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma arba kuriems nepavyko įteikti fondo administracijos pranešimo.
Dėl likusių nepareigingų tėvų viešinimo derinama su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
DAŽNIAUSIAI PRAŠO MOTERYS
Norint, kad vieno iš tėvų neprižiūrimam vaikui būtų skiriama valstybės parama, Vaikų išlaikymo fondui reikia pristatyti antstolio pažymą.
Mažeikiuose dirbanti antstolė Elena Miliauskienė „Santarvei“ sakė, jog situacija rajone nesikeičia.
„Nemokių buvo ir bus. Praktiškai niekas nesikeičia,“ – patikino specialistė.
Praėjusiais metais kontoros specialistams per mėnesį vidutiniškai teko beveik dvidešim naujų bylų, kada teismo nurodoma iš vieno iš tėvų išreikalauti nesumokėtus pinigus. Panašus santykis buvo ir 2009 metais.
Tuo tarpu Vaiko išlaikymo fondo administracijos direktorė J. Šalaševičienė „Santarvę“ informavo, kad nuo 2008 metų paramos į fondą kreipėsi per 600 mažeikiškių tėvų. Tai sudaro du procentus visų besikreipiančiųjų iš visos Lietuvos.
Dažniausiai padėti išlaikyti vaikus valstybės prašo moterys, dėl išmokos į fondą kreipėsi tik apie trisdešimt mažeikiškių vyrų.
„Naujų kreipimųsi dėl išmokos skyrimo skaičius išlieka stabilus, todėl darytina išvada, kad ir sunkmečiu vaikų, negaunančių priteisto išlaikymo, skaičius iš esmės nekinta, tačiau priteisiamos didesnės išlaikymo sumos,“ – pabrėžė direktorė J. Šalaševičienė.
TURI TENKINTI POREIKIUS
Mažiausia suma, kurią priteisia teismas, siekia bent du šimtus litų per mėnesį.
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus juristas Vladas Narmontas „Santarvei“ paaiškino: jeigu tėvas nemokėtų šios priteistos sumos, būtų galimybė tokią pat gauti iš Vaiko išlaikymo fondo.
Specialistas pridūrė, kad dažniausiai teismas visgi priteisia didesnę sumą. Išlaikymas vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti orientuotas į minimalų valstybės nustatytą mėnesio atlyginimą, t. y. 800 litų. Vadinasi, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400 litų.
V. Narmontas pabrėžė, kad priteisiama suma priklauso nuo vaiko poreikių. Į teismą besikreipiantis vaikui atstovaujantis tėvas jau turi pasiskaičiavęs, kiek reikia pinigų norint išlaikyti atžalą.
„Su vadinamąja išklotine susipažįsta ir teismas, ir mūsų skyriaus specialistai. Jeigu tai protingai pagrįsta suma, jeigu tie pinigai reikalingi vaikui, tada ir priteisiama tiek, kiek prašoma,“ – sakė juristas.
V. Narmontas atkreipė dėmesį, kad be būtinųjų poreikių – maisto, higienos priemonių, drabužių, lėšos turi būti numatomos ir vaiko lavinimui. Svarbu numatyti lėšų lavinimo priemonėms, popamokinei veiklai.
BEDARBIS – NE PRIEŽASTIS NEMOKĖTI
Vaiko išlaikymo bylos sudaro apie ketvirtadalį V. Narmonto atstovaujamų bylų: dažnai prašoma padidinti arba, atvirkščiai, sumažinti teismo priteistą sumą. Pirmą kartą vaiko išlaikymo klausimas sprendžiamas atvertus santuokos nutraukimo bylą.
Juristas „Santarvei“ paaiškino, kad teismas paprastai ieško lygsvaros tarp vaiko poreikių ir tėvų galimybių. Tačiau bedarbio pažyma ar mažas atlyginimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti atžalą.
„Jeigu žmogus yra sveikas, darbingo amžiaus, jis privalo ieškoti darbo. Tuo labiau kad gyvename Europos Sąjungoje ir tos darbo paieškos neapsiriboja vien tik Lietuvos teritorija,“ – pastebėjo pašnekovas.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai vis sulaukia moterų, besikreipiančių su prašymu surasti dingusį arba į užsienį išvažiavusį tėvą. Specialistai tokias moteris siunčia pas policijos pareigūnus.
Įvykių suvestinėse vis atsiranda informacijos, kad dėl tėvų įsiskolinimų vaikams pradedami ikiteisminiai tyrimai.
Pareigūnų duomenimis, dažniausiai tai pavyksta išsiaiškinti ir medžiaga perduodama teismui.
Nuotrauka Eltos.: Fondo administracija skolininkui praneša, kad valstybė perima jo skolą kaip pareigą mokėti išlaikymą vaikui. Tokiu atveju vaiko neišlaikantis tėvas arba mama lieka skolingi valstybei.
