Šešiolika metų ūkininkaujantis plinkšiškis Viktoras Vanagas nutarė savo patirtimi pasidalinti su kitais. Žaliasis diplomas jam suteikia teisę į savo ūkį praktikai priimti moksleivius ir studentus. Ūkininkas teigia, kad toks bendradarbiavimas teikia abipusę naudą, tuo labiau kai kaime trūksta darbo rankų.
SUNKU RASTI
PAGALBININKŲ
V. Vanagas atviras: tokiam žingsniui pirmiausia jis ryžosi dėl savo ūkio. Ūkininkas laiko per 70 melžiamų karvių, apie 110 prieauglio. Be samdytų žmonių neišsiversi. Ypač pagalba reikalinga, kai prasideda pašarų ruoša.
Plinkšėse yra darbo neturinčių žmonių, tačiau ne kiekvienas veržiasi tapti samdiniu. Arba trūksta atsakomybės. Dėl šito ūkininkui teko atsisveikinti ir su jauna melžėja.
Situaciją apsunkino ir tai, kad daug darbo nebijančių žmonių išvyko uždarbiauti į užsienį.
„Dabar ūkyje dirbančiais žmonėmis pasitikiu, negaliu jais skųstis. Tačiau galėčiau praktikai priimti porą trejetą melžėjų, traktorininkų. Reikia galvoti apie ateitį“, – samprotavo pašnekovas.
Kalbėdamas apie ateitį, ūkininkas prasitarė, kad norėtų susirasti tokį jaunuolį, kuriam patiktų jo ūkyje ir jis Plinkšėse liktų baigęs mokslus.
ĮVERTINO ATESTACIJOS
KOMISIJA
V. Vanagas yra baigęs technikumą, turi statybininko diplomą. Tarybiniais laikais ūkyje ne vienas svarbias pareigas ėjo – teko įvairius darbus organizuoti. Ūkininko nebaido tai, kad tektų būti praktikantų vadovu.
Prieš gaunant Žaliąjį diplomą teko išklausyti kursus, kaip dirbti su praktikon atvykusiais studentais.
Reikėjo atlikti ir praktinę užduotį.
Viktoro žmona Genovaitė – pedagogė. Jos patarimai taip pat gali būti naudingi ūkininkui.
V. Vanagas prisipažįsta: labiausiai jaudinosi, kai į jo ūkį atvyko dešimties žmonių atestacinė komisija.
„Jeigu gavau diplomą, vadinasi, mano ūkis atitiko keliamus reikalavimus“, – pasidžiaugė ūkininkas.
ŪKININKAUJA IR SŪNUS
V. Vanagas pajuokauja, kad pirmiausia savo pedagoginius sugebėjimus jam teko išbandyti su sūnumi.
Kai pradėjo ūkininkauti, Mariui tebuvo šešeri. Nuo mažens jis buvo tėvo pagalbininkas. Sūnus ne tik „neatsikando“ ūkio, bet ir įstojo į Žemės ūkio universitetą.
Šiuo metu Marius – ketvirto kurso studentas, besiruošiantis įleisti šaknis Plinkšėse. Šalia tėvo žemės jis įsigijęs ir savos, kuria jaunojo ūkininko ūkį.
„Kur eisi, ten save rasi. Matyt, genuose yra noras ūkininkauti“, – patenkintas sūnaus pasirinkimu ūkininkas.
V. Vanagas svarsto: jei sūnus būtų pasirinkęs ne žemdirbišką specialybę, vargu ar būtų sugrįžęs į ūkį.
Dabar su juo studijuoja ir kitų stambių ūkininkų vaikai. Jie pasidalija patirtimi, pasiginčija, azartas viską pačiam išbandyti tik didėja.
Nuo Vanago ūkio nuošalyje nelieka ir duktė. Šiauliuose gyvenanti Žemės ūkio universiteto absolventė tvarko ūkio buhalterinę apskaitą.
TEKO IŠGYVENTI
NE VIENĄ KRIZĘ
V. Vanagas nelinkęs skųstis: kaip dirbsi, tiek ir turėsi. Per šešiolika ūkininkavimo metų tekę patirti, anot jo, kas yra ir pakilimai, ir nusileidimai. Kai pieno supirkimo kainos „pjovė“, už kilogramą tebuvo mokama po 22 centus, buvo kilę minčių, kad galbūt nieko gero nebus iš to ūkininkavimo, reikia kitokio užsiėmimo ieškoti.
Kalbėdamas ūkininkas ne kartą paminėjo gilėjančią pasaulinę krizę. Kas bus, jei pieno supirkimo kainos kris? Ir sprukti nebėra kur – nemažai investuota į ūkį, be to, laiko įsipareigojimai – pagal dvi programas yra sulaukęs paramos iš Europos Sąjungos.
„Buvo įvairių krizių. Gal ir šitą išgyvensime, ir pieno supirkimo kaina labai nekris“, – atsisveikindamas optimistiškai kalbėjo ūkininkas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: P.Vanagas džiaugiasi patekęs į 77 ūkininkų, šiemet gavusių Žaliąjį diplomą, būrį.
Pretendentams į Žaliąjį diplomą keliami reikalavimai
Be V. Vanago, Žaliąjį diplomą šiemet gavo ir UAB „Mažeikių rugelis“. Pernai tokio diplomo savininkais tapo ūkininkai iš Balėnų Danutė ir Romantas Pleškiai.
Žemės ūkio rūmų atstovė rajono savivaldai Rūta Čaplinskienė informavo, kad Žaliasis diplomas – tai ūkininko profesinį pasirengimą ir kvalifikaciją liudijantis dokumentas. Jis ne tik suteikia teisę priimti moksleivius ir studentus praktiniam mokymui į savo ūkius, bet ir yra vienas iš prioritetinių kriterijų gaunant paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų kaimo plėtros programą „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
Teisę gauti Žaliąjį diplomą turi žemės ūkio įmonės, ūkininkai, įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) žemės ūkio išsilavinimą, turintys ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį. Jei po žemės ūkio išsilavinimo įgijimo praėjo daugiau kaip 5 metai, ūkininkai privalo būti išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursus ar dalyvavę kvalifikacijos tobulinimo seminaruose arba lauko dienose, kurių bendra trukmė ne mažesnė kaip 80 val.
Teisę gauti Žaliąjį diplomą taip pat turi ūkininkai, įgiję ne žemės ūkio aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) išsilavinimą ir turintys ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį bei per paskutinius 5 metus išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursus ar dalyvavę kvalifikacijos tobulinimo seminaruose arba lauko dienose, kurių bendra trukmė ne mažesnė kaip 160 val.
