Nuo vakar už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus avansu pradėtos mokėti tiesioginės išmokos. Jų laukia šiek tiek per tris tūkstančius rajono gyventojų, pateikusių deklaracijas. Apytiksliais skaičiavimais, rajoną turėtų pasiekti apie dvidešimt milijonų litų.
MOKAMA AVANSU
Atsižvelgdama į žemdirbiams sunkius metus, Lietuva dėl avansinių išmokų kreipėsi į Europos Komisiją. Leidimas jas mokėti buvo gautas.
Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Eimantas Salatka informavo, kad avansu už deklaruotus plotus mokama po 135 litus už hektarą. Pinigai pareiškėjams pervedami į sąskaitas.
„Jeigu deklaracijų duomenys tvarkingi, nėra netikslumų, avansai turėtų būti pervesti iki gruodžio 1 dienos“, – paaiškino pašnekovas.
Likusi išmokų dalis bus išmokėta 2011 metais.
KONKREČIOS SUMOS NEAIŠKIOS
Tiesioginių išmokų laukia 3340 pasėlius ir žemės ūkio naudmenas deklaravusių mažeikiškių.
Iš viso rajone deklaruota beveik 63 tūkstančiai hektarų.
Už praėjusiais metais deklaruotus plotus rajoną pasiekė apie 20 milijonų litų. Tikimasi, kad panašios paramos bus sulaukta ir už šiemet deklaruotus plotus.
Kol kas mokamas avansas iš Europos Sąjungos skirtų pinigų. Nors niekur neskelbiama, tačiau spėjama, kad vadinamoji europinė išmoka sieks 343 litus už hektarą.
„Europos Sąjunga kasmet išmokas hektarui didina 50-čia litų. Todėl taip ir orientuojamės“, –
„Santarvei“ paaiškino E. Salatka.
Kol kas ne tik žemdirbiams, bet ir žemės ūkį kuruojančioms institucijoms tebelieka mįslė, kiek pinigų išmokoms bus skirta iš nacionalinio biudžeto. Už praėjusiais metais deklaruotų javų hektarą išmoka iš šalies biudžeto siekė 99 litus.
ATLIEKAMOS PATIKROS
E. Salatka priminė, kad gaunamas išmokas gali pakoreguoti Nacionalinės mokėjimo agentūros atliekamos patikros. Tikrinama ne tik duomenų pateikimo teisingumas, bet ir tai, kaip pareiškėjai laikosi geros agrarinės būklės reikalavimų.
Specialistas paaiškino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pati atsirenka, ką tikrinti. Yra specialios kompiuterinės programos, kurios pareiškėjus pasirenka pagal atitinkamos rizikos ir kitokius kriterijus. Jeigu nustatomi pažeidimai, ne tik taikomos baudos, išmokų nuoskaitos, bet toks pareiškėjas tikrintojų gali sulaukti kasmet.
ĮVYKDYTI REIKALAVIMO NESPĖS
Vienas pagrindinių reikalavimų – kad pievos būtų nupjautos iki rugpjūčio 1 dienos ir žolė išvežta. Tikrintojus ypač domina pareiškėjai, kurie neturi gyvulių arba gyvena mieste.
Kitas reikalavimas, kad žmonės, kurie deklaravo pūdymus, pagal Europos reglamentą, juos turi apsėti iki lapkričio 1 dienos.
Nemažai rajono ūkininkų kreipiasi į seniūnijas ir prašo išduoti pažymas, patvirtinančias, kad dėl blogų orų nesuspės laiku pasėti žieminių. Specialistai vietoje išsiaiškina, ar iš tikrųjų nebuvo galimybių įvažiuoti į dirvas, ir tokias pažymas išrašo.
BŪTINA ATNAUJINTI DUOMENIS
Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas E. Salatka pastebėjo, kad ne visi pareiškėjai, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, atnaujino žemės ūkio valdos duomenis. Jis priminė, kad žmonės, iki šių metų pabaigos neatnaujinę valdos duomenų, rizikuoja negauti prašomos išmokos.
„Anksčiau šis reikalavimas egzistavo, bet jis nebuvo siejamas su išmokomis. Šiemet atnaujinti duomenis griežtai reikalaujama“, – akcentavo specialistas.
Valdos registracijos duomenys beveik visapusiškai apibūdina kiekvieno ūkininko plėtojamą ekonominę veiklą įregistruotoje valdoje. Valdos duomenys – tai deklaruotos žemės ūkio naudmenos, laikomi ūkiniai gyvūnai, registruoti Ūkinių gyvūnų registre, ir panašūs duomenys.
Norėdamas atnaujinti žemės ūkio valdos duomenis, duomenų teikėjas turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: Norint gauti išmokas pūdymus reikalaujama suarti ir apsėti iki lapkričio 1 dienos.
